Žėvyno bendruomenės iniciatyva penktadienį Vilniuje atidengiama atminimo lenta dvasiniam ir pasaulietiniams karaimų lyderiui Hadži Serajai Cjanui Šapšalui.
Atminimo lenta bus atidengta prie namo Kęstučio ir Pušų gatvių sankirtoje. Čia iki 1951 metų veikė iš pradžių privatus, o vėliau nacionalizuotas Karaimų istorinis-etnografinis muziejus.
Jo direktoriumi dirbo čia pat gyvenęs jo buvęs savininkas ir steigėjas, karaimų religinis ir pasaulietinis vadovas, filologijos mokslų daktaras, profesorius, mokslininkas orientalistas, visuomenės veikėjas S. Šapšalas (1873–1961), pranešė Vilniaus Žvėryno bendruomenė.
S. Šapšalas – filologas, orientalistas, Krymo, vėliau Lenkijos ir Lietuvos karaimų vyriausiasis dvasininkas (hachanas), žymus Lietuvos karaimų dvasinis ir kultūros veikėjas.
1927 metais Trakuose vykusiame karaimų bendruomenių atstovų suvažiavime jis buvo vieningai išrinktas ketvirtuoju vyriausiuoju dvasiniu ir pasaulietiniu vadovu – hachanu.
S. Šapšalo pastangomis 1936 metais galutinai sureguliuoti ir patvirtinti karaimų bei musulmonų religinių bendruomenių statutai, užtikrinę abiejų bendruomenių autonomiškumą, o vyriausiems dvasininkams suteikę teisę savo antspauduose naudoti valstybės herbą. Be dvasininko veiklos jis užsiėmė ir moksline veikla.
Visą gyvenimą Šapšalas rinko karaimiškas knygas, rankraščius, senuosius dokumentus, etnografinius daiktus, 1916–1929 metais Kryme, Eupatorijoje, veikė jo įkurtas karaimų muziejus. Persikėlęs gyventi į Lietuvą, jis 1938 metais organizavo karaimų muziejaus statybą Trakuose. Jo surinktų eksponatų pagrindu vėliau Vilniuje įkurtas Karaimų istorijos ir etnografijos muziejus.
S. Šapšalas mirė Vilniuje 1961 metų lapkričio 18 dieną, palaidotas Vilniaus karaimų kapinėse. Ant paminklinio akmens iškalta: „Paskyrė savo gyvenimą ir žinias mokslui ir tautai.“
