AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitos netrukus pasieks vilniečius už sausio mėnesio šildymo paslaugas. Nors pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl 4,5 laipsnių šaltesnio mėnesio sąskaitos ūgtels apie 16-18 proc. lyginant su 2023 m. sausiu ir gruodžiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 Eur, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 Eur.
Sostinėje sausio mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainavo 7,61 ct be PVM – 3 proc. mažiau nei praėjusio šildymo sezono tą patį laikotarpį ir 1 proc. mažesnė nei gruodį. Didžiąją šilumos kainos dalį sudaro energetinių išteklių kaina rinkose.
Sąskaitų dydį lemia keli pagrindiniai veiksniai: šilumos kaina, suvartotas šilumos kiekis, lauko oro temperatūra ir šildomo pastato energetinis efektyvumas.
Nors nuo šildymo sezono pradžios sostinės gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuosekliai mažėja, tačiau didžiausią įtaką sąskaitų dydžiui daro lauko oro temperatūra. Būtent orai tiesiogiai veikia šilumos suvartojimą, kuris, lyginant su pernai sausio mėnesiu, šiemet išaugo 25 proc.
„Skaičiuojant sąskaitas už šildymą vienas svarbiausių faktorių yra suvartotos šilumos kiekis. Jis dauginamas iš šilumos kainos. Butams šildyti sunaudotos šilumos kiekį nulemia lauko oro temperatūros pokyčiai. Dėl šalto sausio patalpoms šildyti prireikė ketvirtadaliu daugiau šilumos negu 2023 m. sausį, tuomet dėl temperatūrų skirtumų šilumos suvartojimas buvo mažesnis“, – sako VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šis sausis buvo vienas šalčiausių per septynerius metus.
„Praėjęs mėnuo kur kas dažniau nei ankstesniais metais priminė tradicinę šaltą lietuvišką žiemą su pūgomis. Paskutinį kartą šaltesnis sausis mūsų šalyje buvo tik 2016 metais. Lyginant su gruodžio mėnesiu, sausį vidutinė oro temperatūra Vilniuje buvo net 4,5 laipsnio žemesnė. Šalčiausia buvo sausio 8 dieną, kai temperatūra siekė -21,4 laipsnio. Temperatūra sausio mėnesį priminė amerikietiškus kalnelius: pirmoji pusė buvo labai šalta, o mėnesio pabaigoje gerokai atšilo“, – sako meteorologas Gytis Valaika.
Praėjusių metų sausio mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra buvo -0,1, panaši kaip ir gruodį (-0,2 laipsniai), todėl susidaręs temperatūrų skirtumas padarė ženklesnę įtaką sąskaitoms.
Kaip įprasta, mažiausios sąskaitos pasieks naujos statybos, energetiškai efektyviausių daugiabučių namų gyventojus. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą tokiame daugiabutyje vidutinė sausio mėnesio sąskaita siekia 41 Eur, praėjusį šildymo sezoną – 31 Eur. Renovuotuose daugiabučiuose gyvenantiems klientams vidutiniškai teks mokėti 66 Eur, 2023 m. sausį vidutinės išlaidos buvo – 57 Eur.
Daugiausiai už šilumą tenka išleisti senų, nerenovuotų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojams, tokio būsto vidutinė šildymo sąskaita siekia 112 Eur, praėjusį sezoną apie 96 Eur.
Anot R. Jasiulionienės, gyventojai, kurie moka didžiausias sąskaitas, jas gali sumažinti bent 40 proc., kadangi tokie sąskaitų skirtumai susiję su namo energetiniu efektyvumu ir nuo šilumos kainos nepriklauso.
„Energetiškai neefektyvūs daugiabučiai namai, kurių šilumos nuostoliai yra ypač dideli, vis dar užkerta kelią daliai gyventojų sumažinti savo išlaidas už šildymą. Mūsų ekspertų atlikto termovizinio tyrimo rezultatai parodė, kaip nerenovuotuose daugiabučiuose šiluma į lauką prasiskverbia pro nesandarias pastatų sienas ar kitas konstrukcijas. Tai reiškia kur kas didesnius šilumos nuostolius ir išlaidas šildymui“, – teigia R. Jasiulionienė.
