Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, pripažino, kad Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2022 metams nustatymo“ prieštarauja teisėtumo, įstatymo viršenybės ir lygiateisiškumo principams.
Teismas neteisėtu pripažino šio sprendimo 1.5 papunktį, kuriuo Savivaldybės taryba nustatė 1 proc. didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą patalpoms ir statiniams, kai juose vykdant veiklą nesilaikoma Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kai už šių reikalavimų nevykdymą per atitinkamą mokestinį laikotarpį yra įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl gamybinio-komercinio triukšmo šaltinio valdytojo nubaudimo.
Taip pat prieštaraujančiu įstatymams pripažintas sprendimo 1.6 papunktis, kuriame nustatytas 3 proc. mokesčio tarifas patalpoms ir statiniams, ant kurių įrengiama reklama, nesilaikant Reklamos įstatymo nustatytų draudimų ir reikalavimų, ir kai už šių draudimų ir reikalavimų nevykdymą per atitinkamą mokestinį laikotarpį yra įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nevykdymo.
Teismo įsitikinimu, Savivaldybės sprendimo 1.5 bei 1.6 papunkčiuose nustatytos mokesčio mokėjimo sąlygos yra siejamos ne su nekilnojamojo turto, t. y. nuosavybės teisių objektų, savybėmis, o su mokestį mokančių subjektų požymiais, t. y. asmenų neteisėtais veiksmais – teisės aktų pažeidimo faktu, o tai laikytina kaip papildoma, Administracinių nusižengimų kodekse nenustatyta sankcija už neteisėtus veiksmus, nors nekilnojamojo turto mokesčio nustatymas ir teisinės atsakomybės taikymas yra du savarankiški teisiniai institutai. Be to, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nėra nustatyta, kad mokesčio tarifas gali būti diferencijuojamas pagal teisės aktų pažeidimo faktą. Taigi, teismo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamas sprendimo nuostatas, pažeidė teisėtumo ir įstatymo viršenybės principus.
Teismas taip pat neteisėtu pripažino šio sprendimo 3.1 papunktį, kuriuo Taryba atleido nuo nekilnojamojo turto mokesčio asmenis, kurie įsigijo apmokestinamą nekilnojamąjį turtą (negyvenamosios paskirties patalpas), kuris buvo pastatytas ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre iki 2019 m. birželio 1 d. Lengvata taikoma esant šioms sąlygoms: patalpos yra naudojamos gyventi, mokesčio mokėtojas (turto savininkas) ir jo šeimos nariai tose patalpose deklaruoja gyvenamąją vietą bei tai yra vienintelis mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas (išskyrus garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio ar inžinerinių statinių paskirties (naudojimo) būdo statinius (patalpas).
Teismo įsitikinimu, toks lengvatos, kai ji siejama ne su turto įsigijimo momentu, o su turto pastatymu ir registracijos Registrų centre data, taikymas sudarys sąlygas asmenis, esančius iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, vertinti skirtingai, nes asmenys, tą pačią dieną įsigiję nekilnojamąjį turtą, kuris Registrų centre įregistruotas iki 2019 m. birželio 1 d., ir atitinka kitas sprendimo 3.1 papunktyje nurodytas sąlygas, galės pasinaudoti lengvata, o asmenys, įsigiję nekilnojamąjį turtą, atitinkantį sprendimo 3.1 papunktyje nurodytas sąlygas, tačiau Registrų centre įregistruotą po 2019 m. birželio 1 d., šia lengvata negalės pasinaudoti. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių mokesčių mokėtojai tą pačią dieną įsigiję turtą, atitinkantį visas Sprendimo 3.1 papunkčio nustatytas sąlygas, tačiau įregistruotą skirtingomis datomis, turėtų būti skirtingose padėtyse. Teismas pažymi, kad asmenys, įsigyjantys nekilnojamąjį turtą, bet kuriuo atveju turi įvertinti ir prisiima su jo įsigijimu mokestine prasme susijusias rizikas.
Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto pastatymo ir registravimo Registrų centre momentas nėra tinkamas siekiamiems tikslams pasiekti, o lengvatos taikymo priklausymas nuo turto pastatymo ir registravimo Registrų centre momento nedera su lygiateisiškumo principu, nes asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, būtų skirtingai vertinami, o toks skirtingas traktavimas neturi jokio objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo.
Teismui priėmus sprendimą pripažinti norminį administracinį aktą neteisėtu, toks aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Vilniaus apygardos administracinio teismas
