VU bibliotekoje saugomi unikalūs paveldo dokumentai tampa dar atviresni visuomenei – tarptautinėje meno ir kultūros platformoje Google Arts & Culture biblioteka pristato įspūdingą skaitmeninę parodą „Gijų žemėlapis“. Ji lankytoją nukels į turtingą vieno žymiausių XVII a. jėzuitų mokslininkų Atanazijaus Kircherio pasaulį ir atvers neįtikėtinų atradimų kupinus knygų puslapius.
Žmogus, kuris žinojo viską – taip neretai apibūdinamas A. Kircheris, kuris neabejotinai yra viena spalvingiausių XVII a. mokslo asmenybių. Vienų istorijos tyrinėtojų vadinto didžiausiu pasaulio ekscentriku mąstytoju, kitų – pakvaišusiu genijumi, o dėl domėjimosi įvairiausiomis sritimis ir „šimto menų meistru“. A. Kircherio neįmanoma apibūdinti vienu žodžiu – jis buvo mokslininkas, istorikas, filosofas ir išradėjas, pasauliui palikęs per 40 knygų apie magnetizmą, geologiją, mediciną, matematiką, egiptologiją, sinologiją, religiją ir net muziką. Manoma, jog A. Kircheris buvo vienas pirmųjų mokslininkų, per mikroskopą tyrinėjusių žmogaus kraują. Jam priskiriami magnetinio laikrodžio ir pirmojo megafono išradimai. Jis buvo optinių iliuzijų meistras, kriptografas, tačiau taip pat ir daugybės fantastinių teorijų kūrėjas, aprašęs požeminį vandenyną, iš kačių sudarytą pianiną, saulėgrąžų laikrodį, undines, vienaragius ir nesuskaičiuojamą kiekį kitų sunkiai racionaliam žmogui paaiškinamų dalykų.
Dėl itin plataus mokslinių interesų rato A. Kircheris net lyginamas su Leonardu Da Vinčiu, tačiau, kaip savo knygoje apie A. Kircherį rašė biografas Džonas Glasis, jis „suklydo tiek daug kartų“. Kita vertus, biografijos autorius taip pat teigė, kad šiam mokslininkui turėtume būti dėkingi už pastangas viską žinoti ir dalintis savo žiniomis su kitais, už tūkstantį klausimų apie jį supantį pasaulį, už tai, kad jo atsakymai sukėlė tiek daug klausimų, ir už buvimą daugybės idėjų šaltiniu – teisingų, neteisingų, pusiau teisingų, iškreiptų, juokingų, nuostabių ir visa apimančių.
Tokia visa apimanti yra ir paroda „Gijų žemėlapis“, kurios pavadinimas, parodos bendraautorių Gedimino Bernoto ir Marijos Šaboršinaitės teigimu, kilo iš A. Kircherio ištaros, kad „viskas tarpusavyje yra susieta slėpiningomis gijomis“. Vedamas šio žemėlapio takais, lankytojas turės unikalią galimybę atrasti vietas, kur viskas balansuoja tarp fantastikos ir tikrovės, kur persipina mokslas, mistika, neaprėpiama vaizduotė ar tiesiog kitaip suvokiama realybė.
Šioje parodoje žiūrovas pamatys fragmentus iš daugiau nei dešimt 1602–1680 m. lotynų kalba leistų A. Kircherio knygų, tarp jų – Visuotinė muzika, Didysis žinojimo menas, Požeminis pasaulis ir kiti bibliotekos fonduose saugomi keturių šimtmečių senumo veikalai. Juose – įvairūs gamtos reiškinių tyrinėjimai, technologiniai ir mechaniniai eksperimentai. Parodos svečias čia išvys tokius neįtikėtinus išradimus kaip magnetinis vėjarodis, steganografinis veidrodis ar dešifravimo mašina, galės leistis į egiptiečių kalbos hieroglifų, tekstų dešifravimo mechanizmų ir kitus tyrinėjimus.
Parodą patariama žiūrėti su ausinėmis – lankytojai XVII amžiaus mokslą gali atrasti ne tik per vaizdus, bet ir muzikinius garsus: išgirsti pulsuojančios žvaigždės ūžesį, ugnikalnio išsiveržimo garsus ar paukščių giesmes pagal A. Kircherio užrašytas natas.
Skaitmeninė „Gijų žemėlapio“ ekspozicija pateikta pasaulinėje Google Arts & Culture platformoje, kuri šiuo metu vienija per du tūkstančius muziejų, galerijų ir įvairių kultūros organizacijų visame pasaulyje. VU biblioteka savo parodą šioje platformoje pristato pirmą kartą; be to, yra pirmoji biblioteka Lietuvoje, prisistatanti parodą šiame meno ir kultūros atstovus jungiančiame tinkle.
Parengė Ramunė Gedvilaitė
