Iniciatyvą koordinuojantis Vilniaus jaunimo informacijos ir savanorystės centras (VJISC) po vienu stogu apjungė daugiau nei 20 organizacijų ir kitus su jaunimu dirbančius specialistus. Kuo „22 bendra būtis“ skiriasi nuo įprastų jaunimo centrų ir kodėl tai svarbu Vilniaus miestui? Kas kuria „22“ bendruomenę ir kokias paslaugas čia bus galima rasti? Apie tai ir daugiau papasakojo VJISC įstaigos vadovė Brigita Baškevičiūtė ir VMS Jaunimo skyriaus vedėjas Vidmantas Mitkus.
„22 bendra būtis“ išsiskiria iš kitų jaunimo centrų ne tik savo mastu, bet ir struktūra.
Vilniaus miesto savivaldybės Jaunimo skyriaus vadovo Vidmanto Mitkaus teigimu „dažniausiai jaunimo centruose yra teikiama viena ar kelios paslaugos. „22“ – tai didelė bendruomenė, apjungianti skirtingas su jaunimu dirbančias organizacijas ir specialistus. Jie teikia daug paslaugų: dirbtuvės, teminiai vakarai, diskusijos, judesio praktikos, muzikos terapija, konsultacijos, renginiai, erdvių nuoma dirbantiems su jaunimu specialistams ir t.t.. Ateityje čia bus atidaroma atvira jaunimo erdvė. Net ir pačios erdvės yra didesnės, negu standartiški jaunimo centrai“. Centre veiks ir paslaugas teiks 7 organizacijos, iš kurių viena skėtinė ir vienija dar 21 jaunimo organizaciją po savimi.
„22“ ir daugiau būdų būti.
Ryškią filosofiją turintį centrą „22“ apibūdino Brigita, VJISC direktorė: „Tai vieta patirti ir labiau pamatyti save. „22“ jautiesi jaukiai ir laisvai, kaip namuose. Tačiau tai ne visai namai. Čia tu labiau tyrinėji. Susipažįsti su žmonėmis ir pats susipažįsti su savimi per čia esančius įrankius: veiklas, erdves, galimybes ir t.t. Nors „kompleksinių paslaugų centras“ skamba labai rimtai, ši vieta yra labiau apie būdus patirti. Aš patiriu ir per patyrimą suprantu, kas aš esu“.
„22 bendra būtis“ ar „22 bendrabutis“ – dviprasmiškas pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai.
„Tarpusavyje mes dažnai sakome trumpai – „susitinkame du du“. Visų pirma, mes norėjome asocijuotis su ta vieta, kurioje esame – Vilniaus g. 22-3, 2 aukštas. O kalbant apie šio pavadinimo prasmę, mums žodis „bendrabutis“ yra apie laisvumo pojūtį, jaunystę ir tuo pačiu apie bendrystę. O „bendra būtis“ – apie buvimą savimi. Apskritai žodį „būtis“ galima suprasti labai giliai. Tai yra apie savo egzistencijos suvokimą: ką aš darau šiame gyvenime, kaip aš turiu daryti, kokios mano vidinės vertybės ir normos, kaip man atrasti tą savo būdą būti? Visa tai mes atrandame per bendrystę, bendravimą ir patyrimą“ – pavadinimo reikšmę pakomentavo jaunimo bendruomenės lyderė Brigita.
Kompleksinių paslaugų centras jaunimui – Vilniaus miesto jaunimo poreikis.
Brigita jau seniai pastebėjo, jog Vilniaus miestui trūksta tokios vietos, kaip „22“: „Atsimenu tuos pirmuosius momentus kai pati dirbau jaunimo darbuotoja. Jau tada mačiau poreikį turėti kažkokį centrą, kuriame vienoje vietoje galėtume rasti daug skirtingų paslaugų jaunimui. Net iš pačių jaunuolių teko girdėti: “jeigu nori pas psichologą – turi važiuoti į vieną miesto galą, jeigu nori tiesiog praleisti laiką – keliauji į visiškai kitą pusę”. Viskas tiesiog išmėtyta skirtingose miesto erdvėse, tada būna sudėtinga išnaudoti turimas galimybes“.
Ji pasidalino, jog VJISC plėtra prasidėjo bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Jaunimo skyriumi: „Mačiau ir skaitmeninės gerovės viziją, ir atviro darbo su jaunimu plėtrą, ir pagalbos karjeros vystyme poreikį, ir lytiškumo ugdymo poreikį, ir daug kitų aspektų. Tada tiesiog vieną dieną pradėjome labiau kalbėti apie visa tai su Vidmantu ir supratome, kad mūsų vizijos šiuo klausimu identiškos. Todėl suvienijome jėgas ir pradėjome daryti“.
Vidmantas pabrėžė, jog „22 bendra būtis“ idėjos įgyvendinimas – svarbus procesas Lietuvos jaunimo politikoje: „Anksčiau VJISC komandos darbas buvo sutelktas ties savanorystės plėtros bei jaunimo informavimo ir konsultavimo veiklomis. Dabar šios veiklos išlieka, tačiau prie jų prisideda ir naujos jaunimo bendruomenės koordinavimas, kuomet bus įgyvendinamos įvairios darbo su jaunimu formos. Dabar mes vis dažniau kalbame apie vieno langelio principo pritaikymą jaunimo centruose, kai jaunas žmogus gali gauti įvairiausias paslaugas vienoje vietoje, tarsi „prie vieno langelio“. Dėl to pažangios jaunimo politikos perspektyvoje tokio tipo centro kūrimas turi didelę reikšmę ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies įvaizdžiui“.
Nors oficialaus atidarymo dar nebuvo, atgarsiai apie besikuriantį jaunimo centrą sklinda greitai.
„Čia kreipiasi tiek su jaunimu dirbančios organizacijos, norinčios taip pat prisijungti prie bendruomenės, tiek neformalios jaunimo grupės, ieškančios palaikymo ir erdvės savo idėjoms įgyvendinti. Akivaizdu, jog poreikis tokiam centrui yra ir vis didėja.
„22 bendra būtis“ idėją bei viziją jau spėjome pristatyti tiek nacionalinėms, tiek tarptautinėms delegacijoms ir jaučiame labai daug palaikymo iš jaunimo lauke dirbančių specialistų. Jau sulaukiame su kvietimų bendradarbiauti tarptautiniuose projektuose bei pozityvaus grįžtamojo ryšio iš specialistų dirbančių panašaus tipo centruose užsienyje, kuris yra labai svarbus pilotuojant tokio masto iniciatyvą.“ – pasakoja centro direktorė.
Mes labai akcentuojame lygiavertį santykį ir nestereotipizavimą.
Savo darbo praktikoje Brigita kaip ir kiti darbo su jaunimu specialistai, dažnai susidurdavo su stereotipais apie jaunimo centrus: „kalbant apie „klišė“, yra suvokimas, kad į jaunimo centrus ateina tik tie, kas geria, rūko ir būna gatvėse. Bet pažiūrėkime į tai atvirai. Kodėl sukuriame stereotipus, kad tas, kuris rūko ar geria, yra prastesnis už tą, kuris nerūko ir negeria? Žmonėms jau iš karto yra dedama etiketė.
Iš kitos pusės, paskutiniu laikotarpiu jaunimui labai ryškiai yra skiepijamas noras pasiekti kuo daugiau: būti sėkmingam, versliam, sportiškam, būtinai turėti gerus santykius, daug užsidirbti. Prie šio visuomenės spaudimo prisideda ir socialiniuose tinkluose transliuojamas idealaus gyvenimo paveikslas. Dėl to dabartiniam jaunimui kartais trūksta atlaidumo sau ir kažkokio nusiraminimo, ta gerąja prasme. Todėl „22“ siekiame atliepti šių skirtingų auditorijų poreikius: ir būtį, ir veiksmą“.
