Didžiausios judumo problemos sostinėje: nepatogus ir taršus viešasis transportas, kamščiai, automobilių stovėjimo vietų trūkumas ir kt. Pagrindinių kandidatų į Vilniaus miesto merus vizija ir tikslai šia tema skiriasi. Bene daugiausiai diskusijų kelia Vilniaus gatvių „humanizacijos“ projektas, per kurį siaurinamos miesto gatvės, daugiau ploto skiriant pėsčiųjų bei dviračių takams, želdynams ir kt. Vieni kandidatai tikina tęsiantys Vilniuje pradėtus gatvių siaurinimo projektus, kiti žada iš karto jų atsakyti, argumentuodami, kad prioritetiniai turėtų būti visai kiti darbai.
Po „Tvari Lietuva“ – iniciatyvos, siekiančios didinti visuomenės ekologinį sąmoningumą ir aplinkosauginį raštingumą – atlikto tyrimo, kuriame analizuota, kiek dėmesio tvarumui savo programose skiria pagrindiniai kandidatai į Vilniaus miesto merus, surengta diskusija. Jos metu politikų klausta, kaip jie spręstų opiausias miesto tvarumo problemas, tarp jų ir judumo iššūkius, jei laimėtų rinkimus.
ELTA primena, kad viešai skelbtos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog pagrindiniai pretendentai užimti Vilniaus miesto mero postą yra Artūras Zuokas, Mykolas Majauskas, Valdas Benkunskas ir Tomas Vytautas Raskevičius. Jie turi didesnį nei 10 proc. vilniečių palaikymą. Tad šių politikų programos tvarumo požiūriu ir buvo pasirinktos analizuoti minėtame „Tvari Lietuva“ tyrime, jų pozicijos tvarumo klausimais teirautasi ir vykusioje diskusijoje.
V. Benkunskas žada gerinti miesto infrastruktūrą, kurs daugiau automobilių stovėjimo vietų
Politikas savo rinkimų programoje sako, kad gerins miesto infrastruktūrą, taip pat sukurs ir 5800 naujų automobilių stovėjimo vietų. Pastarasis pažadas sulaukia aplinkosaugininkų kritikos ir klausimo – jeigu bus mažinami automobilių srautai, kam reikia tūkstančių papildomų automobilių stovėjimo vietų.
Atsakydamas į kritiką V. Benkunskas teigia, kad šie tikslai vienas kitam neprieštarauja.
„Nesiekiame atimti iš vilniečių automobilių. 5800 naujų automobilių stovėjimo vietų irgi yra tų pačių klaidų taisymas. Žmonės turi savo automobilius kažkur padėti. Jeigu sukursime patrauklesnę viešojo transporto sistemą, gal viena šeima turės ne du, o vieną automobilį. To link eisime. Bet šiandien negalime prašyti žmonių savo automobilius nusinešti į balkoną ar pakabinti ore. Mūsų nutolusiose seniūnijose, mikrorajonuose, kurie yra statyti sovietmečiu, (…) trūksta parkavimo vietų. Ten nieko negalima padaryti, kaip tik pastatyti daugiaaukštes parkavimo vietas“, – planais dalijasi politikas.
Jis sako, kad dalis naujų parkavimo vietų būtų užtikrinamos ir įgyvendinant korius mikrorajonuose, kiemuose.
V. Benkunskas taip pat pabrėžia, kad pati gatvių humanizavimo idėja savaime nėra bloga, tačiau kyla klausimas su jos įgyvendinimu ir politiniais prioritetais.
„Man atrodo, kad šiandien truputį nuėjome nuo to kurso, kuris yra aktualesnis miestui. Vilniuje yra 230 kilometrų gatvių, kurios yra prastos arba avarinės būklės. Tai turi būti miesto prioritetas – sutvarkyti higieną, nes dabar kasdien piliečiai daužo savo automobilius ir iš esmės keiksnoja valdžią. (…). Prioritetai turi būti kitur. Žiūrint į kitų keturių metų politinį ciklą, mano dėmesys būtų visiškai kitur“, – teigia jis.
M. Majauskas: ne per prievartą turėjai žmones persodinti į viešąjį transportą
Politikas diskusijoje kritikos negaili gatvių siaurinimo projektams ir atkreipia dėmesį į kamščių bei oro taršos problemas Vilniuje.
„Kai buvo susiaurintos gatvės, deklaruojant gražius tikslus, pamatėme labai aiškią problemą – kamščiai padidėjo, žmonės nepersėdo į viešąjį transportą, nepersėdo žiemą ant dviračių. Tai didina taršą. Matome, kad senamiestį uždarius, oro taršos problema nebuvo išspręsta“ , – teigia jis.
Be to, M. Majauskas sako sutinkantis, kad kai kur buvo pagerintos sąlygos pėstiesiems ir dviratininkams, bet pabrėžia, kad tuo pačiu jos buvo pablogintos judantiems savo nuosavu transportu, nesudarant realios alternatyvos.
„Rezultatas yra toks, kad tie patys žmonės toliau važiuoja automobiliais, praleidžia juose daugiau laiko, išleidžia daugiau pinigų, daugiau teršia. Iš pradžių turėjo būti pasiūlyta alternatyva, ne per prievartą turėjai juos persodinti į viešąjį transportą, bet turėjai sukurti viešąjį transportą tokį patogų, kad žmonės būtų paskatinti juo naudotis. Dabar matome atvirkštinį rezultatą“, – sako politikas.
Anot jo, taip pat turi būti sukurtos paslaugos arčiau namų taip, kad žmonėms nereikėtų važiuoti per visą miestą, norint gauti kokybiškas sveikatos ar švietimo paslaugas.
„Gatvės buvo siaurinamos, neinvestuojama į sankryžų pralaidumą tikintis, kad žmonės per prievartą bus persodinti į viešąjį transportą, kuris nėra pakankamai kokybiškas ir atitinkantis vilniečių poreikius. Paslaugos taip pat nėra teikiamos arčiau namų, nėra decentralizuotos.
Sutinku, kad gatves reikia tvarkyti. Sutinku, kad dviratininkams ir pėstiesiems reikia sudaryti palankesnes sąlygas, bet tuo pačiu metu turi būti priimami ir kiti sprendimai, norint, kad būtų pasiektas reikiamas rezultatas“, – pabrėžia jis.
Politikas kritikuoja ir senamiestyje įvestą kilpinį eismą.
„Kalbant apie senamiestį, iš tiesų, tarša ir judėjimas sumažėjo, jeigu žvelgtume į Trakų ir Pilies gatves, bet jeigu pasižiūrėtume į Pylimo ar gretimą Barboros Radvilaitės gatvę, tai pamatytumėme, kad atsirado milžiniški kamščiai ir tos transporto priemonės, kurios ryte, piko metu ir vakare įprastai pajudėdavo greitai, dabar daug daugiau laiko praleidžia stovėdamas kamščiuose aplinkinėse senamiesčio gatvėse. Matuokime visą miestą ir matykime, koki rezultatą davė priimti sprendimai“, – atkreipia dėmesį jis.
T. V. Raskevičius gatvių „humanizacijos“ projektus palaiko
Savo ruožtu T. V. Raskevičius, kuris vienintelis iš visų keturių kandidatų į Vilniaus miesto merus vienareikšmiškai pasisako už gatvių „humanizacijos“ projektus, akcentuoja, kad nėra nei vieno miesto, kuriame neegzistuotų kamščių fenomenas.
„Kamštis neegzistuoja nepriklausomai nuo mūsų. Mes esame kamštis, kai pasirenkame važiuoti automobiliu tuo pačiu laiku kaip ir kita didelė žmonių grupė. Ir tai tiesiog yra miesto organizavimo bei judumo mieste ciklo dalis, o ne rezultatas to, kad per praėjusią kadenciją buvo „humanizuoti“ aštuoni kilometrai miesto gatvių“, – sako politikas ir atkreipia dėmesį, kad didžiosios miesto spūstys susidaro ne „humanizuotose“ gatvėse, o pagrindinėse magistralinėse miesto arterijose – Geležino vilko g., Ukmergės plente ir kt.
Politikas gatvių „humanizavimo“ idėją vienareikšmiškai palaiko. Jis sako, kad yra tobulintinų aspektų dėl pačių infrastruktūrinių sprendimų ir pirmiausia dėl dialogo su bendruomenėmis, kurios gyvena arčiau tų teritorijų. Todėl, anot jo, būtina parengti dviejų metų planą su konkrečiais praktiniais pasiūlymais, kurios gatvės bus transformuojamos, suteikiant vilniečiams galimybę pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.
„Kartais tiek iš M. Majausko, tiek iš kitų oponentų girdžiu tokias sparnuotas frazes kaip „pablogintos sąlygos vairuotojams“, „išaugę kamščiai“, „padidėjusi oro tarša“, tai tiesiogiai susiejant su gatvių „humanizavimu“ ir viešųjų erdvių transformacija. Bet nei skaičiai, nei statistika to nerodo. Tose gatvėse, tuose projektuose, kurie buvo „humanizuoti“, gatvių pralaidumas, t. y. skaičius automobilių, kurie per tam tikrą laiką pravažiuoja ta erdve, yra išlikęs toks pat, nebent dvikryptė eismo gatvė buvo transformuota į vienos krypties eismo gatvę.
Tiesiog reikia užduoti sau fundamentalų klausimą: kokią viziją mes renkamės miesto plėtrai. Nes kolegos iš esmės siūlo daugiau asfalto, betono ir dyzelino. Man atrodo, toks požiūris yra fundamentaliai netvarus. Būtina išlaisvinti Vilniaus infrastruktūrą iš sovietinio paveldo ir tiesiog mokytis iš kitų klaidų. Visas Vakarų pasaulis pereina prie „humanizuoto“ požiūrio į viešąsias miesto erdves. Čia mes einame labai teisinga kryptimi ir ją būtina išlaikyti“, – akcentuoja kandidatas į sostinės merus.
Politikas taip pat teigia, kad šiandien kas antra kelionė mieste vyksta automobiliu, o Vilnius yra patvirtinęs darnaus judumo strategiją, kuri numato, jog iki 2030 m. yra siekis tų kelionių skaičių mažinti – kad kas trečia kelionė vyktų nuosavu automobiliu.
„Būtent todėl Vilniaus miesto infrastruktūrą, gatves, kurios tuo pačiu yra ir viešosios erdvės, reikia pritaikyti skirtingai judančių žmonių poreikiams. Jeigu sakome, kad skatinsime judėjimą viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiais, turime miestiečiams pasiūlyti tam reikiamą infrastruktūrą“, – akcentuoja jis.
L. Žilinskienė: dėl gatvių siaurinimo nebuvo tariamasi su bendruomenėmis
A. Zuoko atstovė dr. L. Žilinskienė yra įsitikinusi, kad tvarumo idėjos neturėtų būti priešinamos su patogumu gyventi ir paslaugų gavimu.
„Kai buvo pristatytas gatvių „humanizavimo“ projektas, labai stipriai pasigedome tvaraus požiūrio į visuomenę, nes buvo pasirinktas karo prieš vairuotoją šūkis. Iš tikrųjų dalis eismo dalyvių pasijautė nepageidaujami Vilniaus mieste, nors pati Vilniaus miesto savivaldybės valdžia sąlygų nesukūrė, nebuvo pastatyti ir automobilių stovėjimo vietos įvažiuojant į miestus, aplink senamiestį taip pat trūksta parkavimo vietų.
Visų pirma turime pasiūlyti žmogui alternatyvą ir tada tartis, kalbėti bei siekti bendrų tikslų, nes visi suprantame, kad automobilyje praleidžiamas laikas turi trumpėti, žmonės turi daugiau keliauti viešuoju transportu“, – teigia ji.
A. Zuoko atstovė diskusijoje taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant gatvių siaurinimo projektus, nebuvo tariamasi su bendruoemnėmis.
„Mes žinome, kad didelė dalis, tarkime, Algirdo gatvės gyventojų ir ten esantys verslai yra nepatenkinti priimtais sprendimais“, – teigia ji.
L. Žilinskienė taip pat primena, kad vienas iš svarbiausių A. Zuoko tikslų – panaikinti kamščius gatvėse.
„Daug dėmesio skiriame viešajam transportui. Jeigu jis bus patogus, tai paskatins žmones atsisakyti galbūt dar vieno šeimos automobilio arba tiesiog mažiau jais naudotis. Įvažiavimuose į miestus planuojame statyti „statyk ir važiuok“ automobilių aikšteles“, – sako diskusijos dalyvė.
Diskusija – po „Tvari Lietuva“ atlikto tyrimo
ELTA primena, kad Lietuvoje artėjant merų rinkimams „Tvari Lietuva“ atliko tyrimą – aiškinosi, kiek dėmesio tvarumui savo rinkimų programose skiria pagrindiniai kandidatai į Vilniaus miesto merus. Nors tvarumo klausimai yra vieni iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) darbotvarkėje, o sostinės tikslai šioje srityje – išties ambicingi, pagrindinių pretendentų užimti sostinės mero postą programose – jiems dėmesio skirta itin mažai.
„Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai kandidatų programose žadamas patogesnes sąlygas automobilių vairuotojams (gatvių siaurinimo projektų stabdymą, daugiau automobilių stovėjimo vietų), grįžimą prie pievų šienavimo vadina duokle žmonių kasdieniam patogumui ir pataikavimu ekologiškai neišprususiam rinkėjui.
Dar daugiau, specialistai žodžių į vatą nevynioja – jie sako, kad tvarumas šiems kandidatams į Vilniaus miesto merus tikrai nėra prioritetas, o jų pažadai tik „pakišos“ miestiečių įgeidžiams, nekuriant tikrai tvaraus miesto vizijos.
Justė Ancevičiūtė (ELTA)
