Trakų rajono periferija slepia ne vieną dešimtį gal būt mažiau žinomų, bet unikalių vietų, kurias šį pavasarį tikrai verta aplankyti.
Kiekviena iš šių vietų stebina savo nepakartojamumu ir istorinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis. Todėl artėjantį šiltą pavasario savaitgalį kviečiame visus išvykti į Trakų rajono periferiją ir įsitikinti tai savo akimis.
1. Onuškio miestelis
30 km nuo Trakų miesto nutolusį Onuškį galima pasiekti dviem keliais: važiuojant kryptimi Rūdiškės–Dusmenys–Alytus arba Aukštadvario link. Abu keliai vienodai gražūs, vingiuojantys per regioninį parką, apsuptą mišrių miškų, spindinčių ežerų, vingrių upeliukų, telmologinio ir geomorfologinio draustinių.
Istorinės vietos primena didingą Onuškio praeitį. Miestelio veidui solidumo suteikia didžiulė katedra. Ji tokia didinga, kad imi galvoti, jog Onuškis ne seniūnijos, o kokio nemenko rajono centras. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, turinti vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo bruožų, pastatyta pagal Vilniaus arkikatedrą. Mažame miestelyje ši bažnyčia iškilo 1829 metais – prabėgus 28 metams nuo Vilniaus arkikatedros pastatymo.
Pro Onuškį praeina piligriminis Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje. Kitas unikalus Onuškio objektas – akmenimis grįsta istorinė Kipro Petrausko aikštė – nuo senų laikų joje vykdavo šventės, mugės, aplinkui esančiuose namuose veikė smuklės, arbatinės, parduotuvės.
2024 metais verta aplankyti Onuškį dar ir todėl, kad šiais metais miestelis yra Mažoji Lietuvos kultūros sostinė.
2. Spindžiaus ežeras
Kaip išduoda pavadinimas, šis vandens telkinys išties smaragdiškai spindi. Įspūdingų spalvų ežerą galima rasti pusiaukelėje tarp Trakų ir Aukštadvario. Pasirodo, žalsvą spalvą Spindžius įgauna šviečiant saulei dėl ežere esančių dumblių. Man pasirodė, jog šis ežeras žaliuoja ne mažiau ryškiai nei sostinės Žalieji ežerai.
O aplink Spindžių yra gausu kitų gražių gamtos vietelių, kurias jungia greta įrengtas 7,5 km ilgio Žaliasis pažintinis pėsčiųjų takas.
3. Neries ir Saidės akmenuotas bučinys – Saidės pažintinis takas
Nors šis laukinės gamtos takas yra vos pusantro kilometro ilgio, įdomybių čia apstu. Visų pirma, savo grožiu išsiskiria unikalus Saidės vardo upelis, tekantis pro gausybę akmenų ir savo čiurlenimu girdimas iš tolo.
Stovint ties šių upių susitikimo vieta ir žvelgiant į didžiulius apsamanojusius riedulius vandenyje, stačius upelio slėnio šlaitus ir milžinus medžius, nesunku pasijusti lyg būtum visai ne Lietuvoje. Toks peizažas nėra tipiškas mūsų kraštui, jis labiau primena Skandinavijos šalis. Tačiau išties šis trumpas, vos 5 km ilgio upeliukas Saidė, smagiai gurgėdamas per jo vagoje suvirtusius akmenis, neša savo vandenis iš istorinio Trakų ežeryno į Lietuvos upių motiną – Nerį.
4. Vilsos upelio kriokliai
Natūralūs kriokliai Lietuvoje? Tikrai taip! Jei smalsu juos pamatyti, keliaukite prie Vilsos upelio.
Trakų rajone, Žemuosiuose Semeniukuose esančio Vilsos upelio pakrantė, vedanti link krioklių, nepritaikyta patogiam ėjimui. Tad keliaukite ten tik jei esate pasiruošę siauru, kartais nutrūkstančiu, kartais vėl pasirodančiu takeliu brautis per krūmus ir žoles. O Vilsos upelio pakrante galima nukeliauti iki pat tos vietos, kurs jis įteka į Nerį.
Nors jis vos poros kilometrų ilgio, žygiuodami jo pakrante atrasite ne vieną čiurlenantį sūkuriuką ir slenksčiais besiveržiančias upelio sroves.
Plačiau skaitykite čia.
Informaciją parengė: Trakų turizmo informacijos centras, www.trakai-visit.lt
