Vilnius kviečia išrinkti gražiausią natūralią pievą, kurių atsirado iš esmės pakeitus vejų priežiūros principus mieste. Daugelis pastebėjo, kad Vilniuje šienaujamos tik intensyviai naudojamos pievos, o šlaituose, nevaikščiojamose vietose, nušienauti tik pievų pakraščiai. Anot specialistų, taip šienaujamos pievos kvadratiniame metre galima aptikti iki kelių dešimčių skirtingų augalų bei gyvūnų rūšių. 

Atiduoti savo balsą už labiausiai patikusią pievą vilniečiai ir kitų miestų gyventojai gali žemiau esančiame balsavime.

Pievų vaidmuo miestuose dar svarbesnis

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologės dr. Onos Motiejūnaitės, miestų vejos ir pievos yra itin reikšmingas kraštovaizdžio elementas, kuris atlieka svarbias ekologines, socialines ir rekreacines funkcijas.

Anot specialistės, viename kvadratiniame pievos metre galima aptikti iki kelių dešimčių augalų rūšių, daugybę skirtingų vabzdžių ar kitų organizmų: „Itin svarbus vaidmuo ant pievų „pečių“ gula miestuose. Jos yra atsakingos už biologinės įvairovės priglaudimą ir išsaugojimą, mažina vandens ar vėjo erozijos intensyvumą, reguliuoja vandens apytaką. Be to, pievos didina oro drėgnumą, mažina aplinkos temperatūrą, dirvožemio taršą. Galiausiai – viduryje miesto klestinčios pievos yra tikra atgaiva sielai.“

„Nuskustos“ pievos praranda savo funkcijas

Visiškai nušienautas pievas ekologė prilygina asfaltui – tarsi skustuku „nukustos“ pievos nebeatlieka savo funkcijų.

„Įrodyta, kad dukart vegetacijos metu šienaujamų pievų ar vejų augalų rūšių įvairovė yra didesnė nei tų, kurios yra trumpinamos tris ar net daugiau kartų. Kuomet veja yra nuolat pjaunama, joje taip pat negali įsikurti mikroorganizmai, ji minimaliai prisideda prie oro kokybės, temperatūros ar drėgmės reguliavimo“, – sako dr. O. Motiejūnaitė.

Nešienautos pievos erkėmis neišsiskiria

Specialistė pratęsia, kad nors daugelis žmonių nešienaujamų pievų bijo dėl jose galimai tūnančių erkių, šių pievų išskirti iš kitų nereikėtų. Minėtų kenkėjų yra aptinkama visur, o jų tankumas priklauso nuo ryšių su natūraliomis gamtinėmis buveinėmis.

„Jei miesto pieva ar parkas yra atskirti nuo natūralios gamtos, neturi sąsajų su mišku, erkių žolėje gali nebūti visai. Erkių paplitimo tyrimai rodo, kad jų daugiausia aptinkama pamiškėje arba erdvėse, turinčiose artimą ryšį su miškais. Be to, kad erkės taptų parazitų nešiotojomis, jos turi būti glaudžiai susijusios ir su netoliese egzistuojančiomis gyvūnų populiacijomis, kurių krauju maitinasi“, – teigia ekologė. 

Šienaujama atsižvelgiant į želdynų vietą ir paskirtį

Šienavimo darbai Vilniuje planuojami atsižvelgiant į viešųjų želdynų vietą ir naudojimo būdą: ten, kur nėra tiesioginio žmogaus sąlyčio su pieva, šienaujama kartą ar du per sezoną (priklausomai nuo to, lietinga ar sausa vasara ir kaip auga žolė). Teritorijose, kur vaikšto daugiau žmonių, jų augintiniai ar juolab ten, kur mėgstama leisti laisvalaikį, pievos šienaujamos dažniau ir pagal reiklią techninę specifikaciją – išlaikant neaukštą tvarkingą veją.

Kuri natūrali Vilniaus pieva gražiausia?

Straipsnis ir apklausa paruošta bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

90 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar girdėjote kaukiančias perspėjimo sirenas?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist