Miestas

„Vilniaus vandenys“ ragina atlikti nuosavų gręžinių ir šulinių vandens kokybės tyrimus

Įsibėgėjant šiltajam sezonui, gyventojai, turintys nuosavus gręžinius ar šulinius, turėtų atkreipti dėmesį į vartojamo vandens kokybę. Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pastebi, kad šuliniuose esantis vanduo dažnai būna užterštas įvairiomis bakterijomis, azoto junginiais ir kitomis žmogaus sveikatai žalą darančiomis medžiagomis. Todėl specialistai rekomenduoja vandens kokybės tyrimus atlikti ne rečiau kaip kartą per metus, o geriausiai dukart – pavasarį ir rudenį.

„Nors mūsų požeminis vanduo yra apsaugotas nuo išorinės taršos, jam vis tiek yra būtina nuosekli ir nuolatinė geriamojo vandens kontrolė. Visame Vilniuje vanduo, bėgantis iš čiaupo, yra saugus ir tinkamas vartoti, todėl miesto gyventojai, naudojantys centralizuotai tiekiamą vandenį dėl jo kokybės kontrolės gali būti ramūs. Tačiau vartojantys nuosavų gręžinių ar šulinių vandenį, turėtų nepamiršti reguliariai jį tikrinti“, – sako Aurelija Baronienė, „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė.

Pasak jos, daugiausiai rizikos dėl geriamojo vandens kokybės kyla šulinių savininkams. Vanduo į šulinius patenka iš gruntinio vandens, į kurį kartu su lietaus vandeniu lengvai nuteka aplinkos teršalai. Papildomas rizikas kelia ir atvira šulinių konstrukcija, dėl kurios kyla pavojus užteršti vandenį tiesiogiai.

 

Žmogui išgėrus vandens, užteršto patogeniniais mikroorganizmais (bakterijomis ar pirmuoniais), gali pakilti temperatūra, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Virinant vandenį mikrobai žūsta, tačiau, jei šulinių vanduo užterštas chemine tarša, nei virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais cheminių medžiagų iš vandens nepašalina.

Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN24:2017. Tiriant gręžinio vandens kokybę specialistai rekomenduoja atlikti geležies, nitritų, nitratų, amonio, mangano kiekio nustatymo ir vandens pH, savitojo elektros laidžio tyrimus. Norint išsitirti šulinio vandenį, patariama atlikti ir mikrobiologinį vandens tyrimą, nitritų, nitratų kiekio nustatymo bei vandens pH, savitojo elektros laidžio tyrimus. Papildomus tyrimus nedelsiant būtina atlikti pastebėjus, kad pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas, spalva ar vandens lygis.

„Dėl ūkinės žmogaus veiklos į vandenį patekę azoto junginiai – nitritai ir nitratai – nesuteikia vandeniui specifinio skonio ir kvapo, todėl jis gali atrodyti tinkamas vartoti. Deja, tokio vandens neretai pasitaiko gyventojų šuliniuose, o šios medžiagos yra pavojingos visiems, labiausiai pažeidžiama grupė – kūdikiai ir besilaukiančios mamos“, – įspėja A. Baronienė.

 

„Vilniaus vandenys“ vykdo nuolatinę geriamojo vandens kokybės stebėseną, atlieka mikrobiologinius, fizikinius ir cheminius geriamojo vandens tyrimus. 2020 m. bendrovės laboratorijoje, tiriančioje Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių, Vilniaus rajonų vandens kokybę, iš viso buvo atlikti 20 005 tyrimai –  tai 32 proc. daugiau nei 2019 metais.

Gyventojai, naudojantys „Vilniaus vandenų“ tiekiamą vandenį, gali patys pasitikrinti vandens kokybę interaktyviame vandenviečių žemėlapyje, esančiame bendrovės svetainėje. Kiekvienas vartotojas, įvedęs gyvenamosios vietos adresą, gali matyti, iš kurios vandenvietės jam yra tiekiamas vanduo ir kokie yra jo mikrobiologiniai, cheminiai ir jutiminiai parametrai.

Gyventojai, turintys nuosavus gręžinius, vandens kokybę gali išsitirti „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje. Pristatyti vandens mėginius į bendrovės laboratoriją galima visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nepriklausomai, ar jie yra „Vilniaus vandenų“ klientai.

 
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
3 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button