Miestas

Vilniaus–Kauno dvimiesčio projektą siūloma pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu

Vilniaus–Kauno dvimiesčio projektą Seimui siūloma pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, o Vyriausybei siūloma pradėti organizuoti Vilniaus–Kauno dvimiesčio projekto įgyvendinimą.

Parlamentarų grupės vardu tokį nutarimo projektą “Dėl Vilniaus-Kauno dvimiesčio projekto” įregistravo Seimo vicepirmininkas Jonas Liesys.

Jo tikslas yra sudaryti teisines sąlygas realizuoti Bendrojo plano nuostatą sukurti europinio lygmens centrą sujungiant Vilniaus ir Kauno potencialus.

Projekto autorių nuomone, priėmus siūlomą nutarimą bus sudarytos sąlygos sparčiam šio projekto realizavimui sukuriant greito susisiekimo sistemą tarp Vilniaus ir Kauno ir bus galima tam tikslui panaudoti ES paramą.

Nutarimo projekte pabrėžiama investicijų poreikio svarba sumažėjus Europos Sąjungos paramai; atkreipiamas dėmesys į investicijų svarbą mažinant neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį šalies ekonomikai.


„Projektas leistų sujungti didžiausių Lietuvos miestų kultūrinį, ekonominį ir žmogiškųjų resursų potencialą į vieną visumą“,– sakoma nutarimo projekte.

Jame akcentuojama projekto svarba Rytų Lietuvos gyventojų civilinės saugos padidinimui Astravo atominės elektrinės incidento (avarijos) atveju, taip pat pažymima, kad projektas leistų priartinti valstybines institucijas arčiau Lietuvos geografinio centro.

Seimui siūloma įvertinti greito, saugaus, patogaus, patikimo geležinkelio transporto galimybes geriau tenkinti socialinius gyventojų poreikius. Nutarimo projekto autorių nuomone, siūlomo projekto realizavimas leistų geriau išnaudoti Karmėlavos oro uosto ir “Rail Baltica” geležinkelio trasos galimybes.

„Seimas (….), pritardamas Vilniaus ir Kauno gyventojų ir jiems atstovaujančių Seimo narių prašymui valstybės vardu išreikšti Vilniaus–Kauno dvimiesčio projektui politinę, ekonominę ir socialinę svarbą, nutaria pripažinti Vilniaus–Kauno dvimiesčio projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu“,– sakoma nutarimo projekte.

Jame atkreipiamas dėmesys į Europos Komisijos 2019 metų komunikato „Europos žaliasis kursas“ reikalavimus neutralizuoti transporto poveikį klimatui, transporto išmetamų teršalų kiekį iki 2050 m. sumažinti 90 proc.

Pasak dokumento aiškinamojo rašto, didžiąja dalimi projektas būtų realizuojamas ES paramos lėšomis prijungiant Vilnių prie “Rail Baltica” trasos.

Projektą inicijavo Seime veikiančios laikinosios dvimiesčio Vilnius–Kaunas paramos grupės nariai.

Šiuo metu dvimiesčio sukūrimas numatytas Lietuvos Bendrajame plane, kuris turi įstatymo galią.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

23 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.


Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Marius
Marius
5 mėnesius

Jeigu Vilnius plėstųsi į Kauno pusę, o Kaunas į Vilniaus – nieko blogo ir nebūtų… Bet vien tik pristatyti pastatų tarp Vilniaus ir Kauno neužtenka… Reikėtų rimtesnės infrastruktūros … Pvz vandens kanalo tarp Neries (Vilniuje) ir Kauno mariomis, greito transporto (pvz traukiniai), naujo oro uosto (pvz ties Elektrėnais), sukurti laisvosios ekonomikos zoną kad privilioti investuotojus, sukurti darbo vietas…

ASAS
ASAS
5 mėnesius

O kam to reikia?

...
...
5 mėnesius
Atsakinėti į  ASAS

Kauniečiams

haha
haha
5 mėnesius

juokingiausia tame skamba, kad dvimiestis pades pabegti nuo Astravos 🙂

Audrius
Audrius
5 mėnesius

Dvimiestis realus tik tuomet kai galėsim express traukiniu nusigauti tarp Vilniaus ir Kauno stočių 250kmph greičiu kas pusvalandį, taip pat kas pusvalandį išvyks ir traukinys stojantis tarpinėse stotelėse (tačiau irgi high speed), o Vilniuje turi būti light rail/ metro tarp oro uostos / stoties / NMC

Auksinis kardas
Auksinis kardas
5 mėnesius

Jei Vilnius ir Kaunas tikrai nori tų amerikietiškų priemiesčių su belenkaip pristatytais privačiais namais, vienintelė racionali kryptis iš šių miestų yra į vakarus nuo Vilniaus ir į rytus nuo Kauno. Tarp jų jau yra elektrifikuota traukinio linija (geriausias ir talpiausias transportas, visų vakarų Europos miestų prioritetas), A1 greitkelis ir kita infrastruktūra. Prie geležinkelio reiktų naujų stotelių, bet, galiausiai (tolimoje perspektyvoje) būtų galima padaryti kažką kaip Rotterdam-Haag traukinį, kuris veikia vos ne kaip metro. Deja, kadangi tiek Vilniuje, tiek, tuo labiau, Kaune, savivaldybėse sėdi menkai apmokami sovietinės urbanistikos puoselėtojai, kurie nesupranta kaip reikia daryti šiuolaikinius miestus ir abu miestai plečiasi į… Skaityti daugiau

Justinas
Justinas
5 mėnesius
Atsakinėti į  Auksinis kardas

Ačiū, bet Vilnius jau pakankamai išsiplėtė. Turim ir visokias Grigiškes, ir visokias Tarandes, kurios atseit yra “miestas”. Vilniui reikia nustoti plėstis, ką ačiū dievui pagaliau valdžia miesto yra supratusi (ne taip kaip buvo prie Zuoko, kuris vis plėtė ir plėtė). O visokie ten kaimai esantys prie Vilniaus, tai nevadinčiau to miesto, nes su savo tais individualiais namais atrodo kaip grynų gryniausias kaimas, esantis Vilniaus rajone, o miesto valdžios reikalaujantis suteikti jiems mokykloje ir darželyje vietą.

Auksinis kardas
Auksinis kardas
5 mėnesius
Atsakinėti į  Justinas

Taip, dėl to ir paminėjau ‘jei jau Vilnius nori tų amerikietiškų priemiesčių’. Tie bet kaip išmėtyti namai yra laikoma bloga urbanistika universaliai. Bet yra labai didelis skirtumas tarp Grigiškių ir Tarandės, nes prie Grigiškių eina traukinio linija, t.y. pati geriausia, patogiausia, brangiausia ir talpiausia miesto transporto priemonė. Vienas traukinys gali be jokios taršos pervežti virš 1000 žm ir važiuoti ramiai kas kelias minutes ant jau esamos infrastruktūros. Tiek žmonių, kiek traukiniais galima pervežti per 15 minučių, susodinus į automobilius galima užkimšti visą Vilnių. Tad, JEIGU jie nori statyti tuos privačių namų rajonus, juos turi statyti būtent ties Grigiškėm, Paneriais ar… Skaityti daugiau

Back to top button