Vilniaus bendrasis planas bus viešinamas iš naujo

Komentarai 1

  1. Arvydas Norkūnas says:

    Intensyvūs planavimo darbai laikytini pozityviu reiškiniu. Vertinant planus niekuomet nedera rezultatus laikyti neginčytina tiesa. tai pasakytina ne tik apie senesnius planus (pvz. visas statybas vystyti Laisvės, Pilaitės prospektų linkme, sukuriant netgi stambų Sudervės kompleksą ir nevykdyti statybų pietų bei rytų kryptimis). Kalbant apie naujausias tendencijas galima pastebėti visokių mąstymo krypčių raiškos, kuomet vadovaujamasi ribotomis nuostatomis, iškeliant tiktam tikrus, šiuo metu lyg ir madingus bei atrodytų racionalius sprendinius bei atstumiant kitus, reikia laukti neišvengiamų būsimų planavimo permąstymų. Manyčiau, jog mastant pirmiausia reikia laikytis šių kertinių punktų. 1. Senamiestis ne rezervatas tačiau turi būti prižiūrimas itin griežtai, kai kuriose grandyse, pvz. Užupyje galima ir saikinga modernumo raiška jungiant tai su senove. 2. Konversija laikytina pažangiu reiškiniu ir turi būti skatinamos įvairios jos formos. 3. Miestas nėra vien tik muziejus, Vilnius šiuolaikinis lietuviškosios civilizacijos ir ekonominio gyvenimo centras, pagrindinė lietuvių tautos šiuolaikinės raiškos grandis. 4.Verslo ir gyventojų pajamų mokesčiai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Pajamų augimą lengviausia didinti plėtojant visas priimtinas verslo formas (pvz. šiandiena labai pasigendama gamybinio sektoriaus plėtros). Verslo santykis su bendruomene turi būti vystomas nuosaikaus interesų suderinamumo principu, t.y. gerovės valstybės siekinys kaip pagrindas turi būt siekiamas su mokestinių pajamų vystymu didinant galimybes reikštis verslui. 5. Miestas turi būti vystomas vadovaujantis perspektyvine logika kaip 0,7 – 1,0 mln gyventojų turintis centras. Dauguma miesto gyventojų, kurie koncentruojasi Lazdynų – Baltupių grandyje, jau senai gyvena milijoninio miesto sąlygomis. Atsižvelgiant į tai aukštingumo kriterijai turi būti permąstyti, pvz Pilaitės sankryžos su Vak. aplinkkeliu modelis turėtų būti taikytinas daugelyje miesto grandžių, kad ir artimiausioje Šiaurinės gatvės sankirtoje su Aplinkkeliu. Priimti tokią logiką verčia ir žavingasis senamiestis, kuris netekęs labai ryškių, stambių ir gausių savo aukštuminių akcentų taptų visiškai blankus! Intensyvesnio užstatymo ir didesnio aukštingumo pageidauja ir verslas. Dėl šių priežasčių aukštingumo kriterijai būdingi 0,3-0,5 mln. miestui Vilniuje turi tapti praeitimi. Statant gyvenamuosius namus jų išdėstymo kompleksuose turėtų dominuopti 7-12 aukštų pastatai. 3-5 aukštų elementai kaip ir 16-30 aukštų akcentai atlikti įvairovės ir gyvybingumo kūrimo vaidmenį, galimi ir riboti 12-16 aukštingumo kompleksai tam tikrose miesto grandyse. Miestas neturi būti suvestas į vieną centrinę gatvę, einančią nuo Žvėryno iki Žirmūnų tilto, turi būt numatomos ir kitos architektūrinės kalvos bei pavieniai aukštuminiai akcentai. 6. Vilnius ne Briuselis, kuriame dvigubai didesnis gyventojų kiekis sukoncentruotas dešimtį kartų mažesnėje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai transporto transporto planavime reikia laikytis protingo kompromiso tarp europinių ir JAV standartų. Gyventojų koncentracija ir miesto plotas su gausiausia Europoje miesto augmenija visuomeninio ir individualaus transporto reikšmę verčia derinti pagal šiuos kriterijus. Lietuvio etnopsichlogija palanki visu pirma individualiam transportui. Labai natūraliai tai patvirtina ne tik įspūdingų laimėjimų pasiekusi mūsų logistika, automobilių prekybos ir remonto paslaugų sistema, bet ir etnologija kuri yra sklidina meilingų žodžių žirgams. Judėjimo greitis magistralinėse gatvėse turi būti kuo didesnis, jos turi būti 4-6 eilių pločio, 4 juostų principas, atsižvelgiant į miesto praeitį, turi būti taikomas ir vietinių gatvių tinkle. Galima įdomumo dėlei čia prisiminti ir dvasinius lietuvių šaltinius. Juose aiškiai ne vienoje legendoje, kalbama apie išminties sėmimąsi iš europinių šaltinių ir pirmiausia kryžiuočių aplinkos. Pastarieji gi per Mindaugo valdymo laikotarpį gebėjo sukurti pavyzdinę Kulmo žemės miestų sistemą kur pagrindinių miestų gatvės, statytos XIII viduryje, pagal plotį ir išplanavimą yra tinkamos šiuolaikiniam, visai nedaug apribotam, eismui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


TAIP PAT SKAITYKITE

Reklama

Ar karinių pratybų metu Vilniuje turi būti skelbiama komendanto valanda?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist