Baltijos išorinės reklamos firmų asociacija, kuri vienija daugumą Lietuvoje veikiančių lauko reklamos įmonių, teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė savavališkai, nesant privalomojo teismo sprendimo, griauna ir niokoja sostinėje esančius reklamos statinius. Šie veiksmai tęsiasi kelias dienas iš eilės, o statinių savininkai skundžiasi, kad policija nereaguoja į jų pranešimus dėl neteisėtai griaunamo ir pasisavinamo jų turto.
Savivaldybė savo sprendimą pašalinti reklamos stendus motyvuoja neva pasibaigusiais leidimais, tačiau už visus juos ir toliau renka rinkliavas, nepaisant to, kad sprendimų dėl leidimų nepratęsimo ir netinkamai organizuotų naujų konkursų teisingumą vis dar nagrinėja teismas.
„Miesto administracija nutarė nelaukti teismų sprendimų ir savavališkai nugriauti privačioms įmonėms priklausančius reklamos statinius. Už jau nugriautus ir dar grasinamus nukelti reklamos stendus Vilniaus miesto savivaldybei nuolat mokame rinkliavą. Iš viso vien tik asociacijos įmonės, kurių įrenginiai griaunami, per praėjusius metus į miesto biudžetą yra sumokėjusios apie 400 tūkst. Eur rinkliavų“, – sako asociacijos vadovas Artūras Štaudė.
Trečiadienį ir ketvirtadienį Vilniuje įmonė „Grinda“, savivaldybės pavedimu, nugriovė mažiausiai dvylika lauko reklamos statinių, dar bent šešis – suniokojo. Minėti statiniai priklauso lauko reklamos bendrovėms „Clear Channel Lietuva“ ir „Baltijos vaizdinė reklama“. Teismo nuomonė dėl savivaldybės sprendimų teisėtumo turėtų pasirodyti artimiausiu metu, tačiau savivaldybė jos nelaukia ir skuba nugriauti statinius anksčiau.
Advokatas Sigitas Barakauskas sako, kad į įvykio vietą buvo kviesta ir policija, tačiau didelės naudos iš to nebuvo.
„Pareigūnai trečiadienį į įvykio vietą pačiame Vilniaus centre prisistatė tik po kelių skambučių ir praėjus beveik valandai po iškvietimo. Apmaudu, kad jie nereagavo į jokius argumentus, kad įmonė “Grinda” veikia nesankcionuotai. T.y. neturėdama jokio teisinio pagrindo taip elgtis, kadangi nėra jokio teismo sprendimo, kuris leistų nugriauti privačius statinius. Teisinėje valstybėje policija turėtų užkardyti galimai neteisėtus veiksmus, tačiau šiuo atveju buvo leista toliau ardyti reklaminius įrenginius, dėl kurių tolesnės eksploatacijos netrukus laukiama teismo sprendimo“, – pabrėžia teisininkas.
Anot advokato, dėl tokio elgesio, kai nėra užtikrinama reali nuosavybės teisės apsauga, buvo kreiptasi į aukščiausius policijos pareigūnus su oficialiu raštu, taip pat buvo pateiktas pareiškimas policijai dėl, asociacijos vertinimu, atliktų neteisėtų veiksmų, kad ateityje tokie veiksmai būtų užkardyti.
„Norėtųsi, kad policijos šūkis „Ginti. Saugoti. Padėti“ būtų ne tik tuščias lozungas, bet ir realiai veiktų, kai reikia pagalbos. Nepaisant skundų dėl vakarykščio netinkamo pareigūnų elgesio, šiandien toliau matėme tą patį – jie nestabdė neteisėtų „Grindos“ veiksmų ir niekaip nereagavo į mūsų niokojamą turtą. Stengiamės naudoti visas civilizuotas, teisines priemones savo turtui ir verslui apsaugoti, tačiau teismų sprendimai užtrunka, savivaldybė nesikalba, o policija – ignoruoja”, – prideda „Baltijos vaizdinė reklama“ vadovė Jovita Meškauskienė.
„Visų šiuo metu demontuojamų reklamos stendų leidimai nustojo galioti dar 2023 m. vasarį. Kaip buvo numatyta išduodant leidimą reklaminiams įrenginiams įrengti, reklamos stendų savininkai per vieną mėnesį nuo leidimo galiojimo termino pabaigos savo lėšomis privalėjo išardyti, išvežti reklaminius įrenginius, sutvarkyti jų įrengimo vietas ir perduoti jas Vilniaus miesto savivaldybei.
Lauko reklamos skleidėjams įrenginių neišsivežus, darbus atlieka UAB „Grinda“. Lietuvos teismai bylose su šiomis įmonėmis yra pasisakę, jog reklamos bendrovės nebeturi teisės eksploatuoti šių reklaminių įrenginių, reklamos įrenginių naudojimas be galiojančio leidimo iškreipia rinkos sąlygas ir prieštarauja viešajam interesui. Sąžiningam verslui tenka reklamos vietas nuomotis ir administruoti konkurso sąlygomis, o be leidimo veiklą vykdančios bendrovės užima konkursui skirtas vietas ir neteisėtai naudoja jas reklamai bei gauna finansinę naudą iš neteisėtos veiklos. Be to, Savivaldybė netenka pajamų, kurias gautų konkurso būdu išnuomojusi įrenginius didžiausią kainą pasiūliusiai reklamos bendrovei. Už šias lėšas Savivaldybė galėtų atlikti gatvių remonto darbus, atnaujinti viešąsias erdves ir kitaip investuoti į Vilniaus miesto gyventojų gerovę. Jau nebegaliojančiuose reklamos leidimuose įtvirtinta, kad pasibaigus jų galiojimo terminui, per vieną mėnesį nuo leidimo galiojimo termino pabaigos savininkai privalo savo lėšomis išardyti ir išvežti reklamos įrenginius, o jei per nustatytą terminą savininkai jų neišardo ir neišveža, Savivaldybė turi teisę juos realizuoti ir kitaip panaudoti. Savivaldybė turi teisę nuspręsti, kokiu būdu juos realizuoti, tad šiuo atveju realizavimas apima ir stendų išardymą bei išvežimą saugoti. Nors teisiškai per nustatytą terminą stendų nedemontavę savininkai netenka teisės į jų nuosavybę, Savivaldybė yra pasirengusi grąžinti įrenginius, bet prašys padengti išlaidas už jų demontavimą ir išvežimą. Asociacijos vadovo minimos Savivaldybei pervestos sumos negalima laikyti rinkliavos sumokėjimu. Rinkliava yra mokama už leidimo reklaminio stendo eksploatavimui išdavimą, taigi nesant leidimui rinkliava negali būti renkama. Savivaldybė gautas lėšas panaudos patirtų nuostolių – reklamos įrenginių demontavimo, pervežimo ir saugojimo, kompensavimo už jų naudojimą neturint atitinkamo leidimo – dengimui. Visgi, pervesta suma yra per maža padengti visiems Savivaldybės patirtiems nuostoliams ir sudaro mažiau nei 40 proc. sumos, kurią reklamos įmonės būtų turėjusios sumokėti už leidimų išdavimą. Dėl to užbaigusi reklamos įrenginių demontavimo ir išvežimo darbus, Savivaldybė kreipsis į teismą dėl patirtų nuostolių išieškojimo”, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
