„Tvari Lietuva“ atliktas tyrimas parodė, kad iš „Vilniaus vandenys“ nuotekų valymo įrenginių į Nerį yra išleidžiamas vanduo, kuriame aptinkamos kai kurių ftalatų rūšių padidėjusios koncentracijos. Ftalatai – pasaulyje itin išplitusios plastiką minkštinančios cheminės medžiagos, sukėlusios revoliuciją plastiko gaminių pramonėje, tačiau darančios nepataisomą žalą ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai.
Nuotekų valymo įrenginių atstovai teigia, kad ftalatų koncentracija nuotekose kasmet sparčiai didėja. Jie pabrėžia, kad nors ir nuolat tobulina technologijas bei investuoja į įrenginių gerinimą, visiškai ftalatų pašalinti nepajėgia ir sugeba juos išvalyti tik iki leistinų normų. Pirštu jie beda į šalyje mažai kontroliuojamus gamybos procesus, per kuriuos šios toksiškos medžiagos išleidžiamos į aplinką, ir besaikį plastiko bei medžiagų su ftalatais naudojimą.
Iniciatyva „Tvari Lietuva“, siekdama išsiaiškinti, kokios kokybės vanduo išleidžiamas į Nerį iš „Vilniaus vandenų “ vandens valymo įrenginių, rugpjūčio pabaigoje paėmė upės vandens mėginius ir juos ištyrė nepriklausomoje laboratorijoje Vilniuje.
Vidutinis metinis aplinkos kokybės standartas – tik vienam ftalatui
„Tvari Lietuva“ kalbinta Fizinių ir technologijos mokslų centro, Aplinkotyros skyriaus mokslo darbuotoja dr. Dalia Jasinevičienė teigia, kad iš septynių „Tvarios Lietuvos“ užsakymu tirtų ftalatų DEHP išsiskiria savo toksiškumu, todėl yra įtrauktas į prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašą.
Vis dėlto D. Jasinevičienė pabrėžia, kad DEHP koncentracijai paviršiniuose vandenyse yra nustatytas vidutinis metinis aplinkos kokybės standartas, o tyrimo rezultatai rodo, kad abiejose tirtuose punktuose ši riba nesiekiama.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos grupės vyr. specialistė Evelina Cuzanauskienė, paklausta, kodėl aukščiausios leistinos normos nenustatomos kitoms ftalatų rūšims, teigia, kad iš visų ftalatų rūšių tik DEHP Europos Sąjungos direktyvomis yra nustatytas kaip prioritetinė pavojinga medžiaga, todėl jai vidutinis metinis aplinkos kokybės standartas ir yra nustatytas.
Anot specialistės, prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis laikomos ypač patvarios, biologiškai besikaupiančios ir toksiškos medžiagos, kurios kelia pavojų vandens aplinkai ir per ją – žmogaus sveikatai.
„Į prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašus medžiagos įtraukiamos ir šioms medžiagoms aplinkos kokybės standartai nustatomi remiantis ilgalaikiais moksliniais tyrimais ir detaliomis poveikio vertinimo analizėmis ES mastu“, – teigia specialistė.
V. Sinkevičius: ES atlikus prioritetinių kenksmingų medžiagų peržiūrą, reikalavimų sumažinti koncentraciją negauta
„Tvari Lietuva“ kalbintas Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, paklaustas, ar žinant DEHP toksiškumą, jo vidutinis metinis aplinkos kokybės standartas neturėtų būti griežtinamas, teigia, kad neseniai ES atlikus prioritetinių kenksmingų medžiagų ir jų maksimalios koncentracijos standartų peržiūrą, nebuvo gauta duomenų, kurie sąlygotų reikalavimą pagrįstai sumažinti maksimalią leidžiamą DEHP koncentraciją. Pasak jo, kita peržiūra bus atliekama po šešerių metų, tuomet priklausomai nuo gautų rezultatų reikalavimai gali būti sugriežtinti.
„Be to, DEHP kaip prioritetinės pavojingos medžiagos statusas reiškia, kad jos išmetimas į vandenį bet kuriuo atveju turėtų būti laipsniškai nutraukiamas“, – pabrėžia V. Sinkevičius.
Anot eurokomisaro V. Sinkevičiaus, tyrimai rodo, kad nuotekų valymo įrenginiai gali pašalinti iki 95 proc. mikroplastiko, taigi ir jame esančių ftalatų, priklausomai nuo pasirinkto valymo lygmens.
„Tačiau pašalinus mikroplastiką iš vandens, jis patenka į nuotekų dumblą. Pakartotinai naudojant dumblą žemės ūkio reikmėms, mikroplastikas ir jame esantys ftalatai gali patekti į aplinką. Deja, šiuo metu nėra plataus masto technologijų, galinčių užkirsti kelią mikroplastiko patekimui į dumblą. Dėl mikroplastikų taršos reikės ir toliau ieškoti sprendimų, nes dabartinis apdorojimas šias medžiagas tik perkelia į dumblą.“, – teigia V. Sinkevičius.
ELTA (ELTA)
