Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) Gedimino kalno tvarkymo darbus projektavusiai įmonei „Hidroterra“ turės sumokėti per 0,5 mln. eurų skolos ir delspinigių, nusprendė teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo „Hidroterra“ ir LNM sudarytos sutarties vienašalis nutraukimas pripažintas neteisėtu, o įmonei iš muziejaus priteista 525,3 tūkst. eurų dydžio skola bei 59,7 tūkst. eurų delspinigių.
Dėl ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ strigo esminiai Gedimino kalno tvarkymo darbai: įmonei ir valstybinėms institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus su šia įmone 2021 metais nutraukė sutartį.
Bendrovė šį sprendimą tuomet apskundė teismui. Pastarasis konstatavo, kad sutartis nutraukta neteisėtai. Vis dėlto šis sprendimas buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
„Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su apygardos teismo išvada, kad Lietuvos nacionalinis muziejus neturėjo jokio pagrindo pripažinti UAB „Hidroterra“ pažeidus sutartį iš esmės bei ją vienašališkai nutraukti“, – rašoma antradienį išplatintame teismo pranešime.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „Hidroterra“ ne tik įvykdė sutartį, bet ir ėmėsi veiksmų išsiaiškinti savo galimą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad „Hidroterra“ nesilaikė sutartyje nustatytų darbų vykdymo terminų, tvarkos, nebendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu muziejumi.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Pastarąjį kartą masyvesnė nuošliauža po intensyvaus lietaus Gedimino kalne nuslinko praėjusių metų birželį. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, vėliau pasikelti į kalną leista tik funikulieriumi.
