Gegužės 7 d., minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Vilniuje, prie buvusio Bazilijonų vienuolyno pastato Aušros Vartų g. 7A, kuriame šiuo metu veikia mokslo ir menų mokykla „Taškius“, atidengta atminimo lenta, skirta įprasminti Vilniuje veikusią Bazilijonų vienuolyno spaustuvę. Spaustuvės veikla prisidėjo prie LDK rusėnų bendruomenės įtraukimo į europietiškos civilizacijos erdvę, Vilniaus spaudos raidos, nuopelnų platinant spausdintinį žodį lietuvių ir latvių kalbomis, etnokonfesinės įvairovės knygų sklaidos.
Atminimo lentos idėjos autorė – Vilniaus universiteto bibliotekos mokslininkė dr. Ina Kažuro, atminimo lentos įrengimą finansavo ir organizavo Vilniaus miesto savivaldybė.
Atminimo lentos įrengimas buvo įtrauktas į Šv. Juozapato metų minėjimo 2023 m. planą.
Bazilijonų ordino vienuolių veikla, neapsiribojusi vien pastoracine, bet išaugusi į reikšmingą švietėjišką, kultūrinę, leidybinę veiklą. Vilniaus Bazilijonų vienuolyno spaustuvė su pertraukomis veikė 1628–1839 m. ir išleido daugiau nei 700 įvairiakalbių knygų ir kitų spaudinių.
Pagrindinė spaustuvės misija buvo tarnauti LDK Graikų apeigų Katalikų Bažnyčiai, spausdinant liturginę, katechetinę ir įvairią religinę literatūrą. Nepaisant unitiškos kilmės, spaustuvė plėtojo spaudos veiklą tarp kitų LDK bendruomenių. Joje buvo leidžiama daug knygų katalikams lotynų ir lenkų kalbomis. 18 a. antroje pusėje Bazilijonai spausdino kirilikos šrifto knygas sentikiams. Taip pat spaustuvė priimdavo pasauliečių užsakymus. 1670 m. čia buvo išspausdintos bajoraitės Kotrynos Semiatkovskos eilės – tai pirmoji Abiejų Tautų Respublikoje moters autorės knyga.
Iš visų LDK rusėnų bendruomenei priklausiusių spaustuvių Bazilijonai vieninteliai prisidėjo prie lietuviško spausdinto žodžio plėtros. Apskritai, Bazilijonų vienuolyno spaustuvė yra antroji po Akademijos spaustuvės lietuviškų knygų leidėja. Joje išspausdinta daugiau kaip 50 knygų lietuvių kalba. Lietuviški leidiniai liudija, kad Bazilijonų spaustuvė nesitenkino tik konfesiniais interesais, ji prisidėjo prie nacionalinės kultūros kūrimo. Pateikti duomenys liudija, kad Bazilijonų spaustuvė yra įdomus Lietuvos ir Vilniaus istorijos reiškinys, o jos produkcija priskiriama kultūros paveldui.
Spaustuvei vadovavo išsimokslinę vienuoliai (prefektai). Du spaustuvės prefektai (Niceforas Neničius ir Niceforas Šymanskis) studijavo Vilniaus universitete. Spaudos darbus atlikdavo broliai vienuoliai ir samdyti spaustuvininkai. Tarp spaustuvininkų buvo keli ukrainiečiai (Bazilijonai Damascenas Gerbestas, Samuelis Pilichovskis ir Naukratijus Ščiglinskis).
