Seimas ketvirtadienį atmetė siūlymą panaikinti praėjusią kadenciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyva priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą.
Už siūlymą balsavo 35 Seimo nariai, prieš – 26, susilaikė 22 parlamentarai. Visgi buvo pritarta, kad siūlymas galėtų būti tobulintinas.
Projektą parengęs Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas yra perteklinis.
Todėl teisės akto projektu siekiama panaikinti teisinį reguliavimą, kuris, pasak siūlymo autoriaus, neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos, riboja savivaldybių teises bei yra perteklinis.
„Ne politikams nurodinėti meno žmonėms, kas turi atsirasti viešosiose kultūrinėse architektūrinėse erdvėse“, – akcentavo E. Gentvilas.
„Tai atšaukime šitą įstatymą, kuris neveikė ir neveiks“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė šią E. Gentvilo iniciatyvą siejo su artėjančiais rinkimais.
„Man susidaro įspūdis, kad ši aikštė tapo liberalių partijų fetišu per rinkimus. Nes kažkodėl ta garsioji maudynių vieta ir pliažas atsirado būtent rinkimų laikotarpiu. Paskui turėjome keturis ramius metus, kuomet niekas nenorėjo jokio pliažo daryti ir netgi pamiršdavo žolę nupjauti“, – sakė E. Gentvilas.
„Dabar vėl turime rinkimų išvakares ir vėl senas projektas yra ištraukiamas ir bandoma sakyti, kad mes esame už kūrybos laisvę, už savivaldą ir kitus dalykus, nors kažkodėl keturis metus dėl to buvo tylu“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Laisvės frakcijos Seime narys Tomas Vytautas Raskevičius tikino palaikantis šia iniciatyvą. Visgi jis taip pat kėlė klausimą, ar šis klausimas nėra sietinas su artėjančiais Europos Parlamento (EP) rinkimais.
ELTA primena, kad kontroversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus, įsigaliojo 2020 metų rugpjūčio 1 dieną.
Priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Įstatymas numato, kad aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams žuvusiems už nepriklausomybę bei sukilėliams gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m.
Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis, kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti, turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
