Grigiškių užtvanka ir ant jos įrengta hidroelektrinė, dėl kurios nugriovimo jau ne vienerius metus kovoja Grigiškių miesto bendruomenė, bus išperkama iš savininko UAB „Hidromodulis“. Hidroelektrinę ir jos įrenginius perims Vilniaus miesto savivaldybė ir sieks atkurti natūralią upės vagą ir atlaisvinti lašišinių žuvų migracijos kelius.
Užtvankos ir hidrostatinių perėmimui šiandien pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Vokės upės užtvanka ties Grigiškėmis pastatyta popieriaus fabriko reikmėms dar tarpukariu. Užtvenkus upę, pasikeitė natūrali jos vaga, susidarė tvenkinys, Grigiškėms plečiantis atsidūręs jų centre. UAB „Hidromodulis“ 1999 m. įsigijo užtvanką ir pastatė ant jos hidroelektrinę. Nuo to laiko, anot vietos gyventojų, tvenkinio būklė tik prastėjo, jis baigia uždumblėti. Šiuo metu vandens telkinys yra kritinės būklės. Grigiškių užtvankos savininkas privalėjo investuoti į upės vagos gilinimo ir tvenkinio išvalymo darbus, tačiau to nepadarė.
„Užtvenkus Vokę, vieną srauniausių Lietuvos upių, ji vis lėtėja ir virsta bala, 80 proc. Grigiškių tvenkinio užžėlę, formuojasi salos. Nyksta ir upė, ir joje neršiančios lašišinės žuvys. Gyventojai taip pat praranda puikią rekreacinę zoną“, – pastebi Vokės bendruomenės pirmininkė Daiva Sinkuvienė.
Aplinkosaugininkai patvirtino, kad hidroelektrinės ir užtvankos nulemtas nenatūralus vandens lygio svyravimas daro neigiamą įtaką visai upės ekosistemai, ypač migruojančioms lašišinėms žuvims. Jos, susidūrusios su kliūtimis savo migracijos kelyje, nustoja neršti, mažėja jų buveinių ir mailiaus.
Aplinkos ministerijos atliktoje studijoje Grigiškių užtvanka užima ketvirtąją vietą pagal užtvankų daromą žalą žuvims.
„Užtvanka atlieka tam tikras funkcijas ir turi socioekonominę vertę, bet, atlikus daugiakriterinę analizę, matoma, kad užtvanka daro daugiau žalos negu sukuria naudos“ – rašoma analizės išvadoje.
Dėl to Aplinkos ministerija inicijavo finansavimo programą pašalinti žuvų migracijos kliūtis ties Grigiškių užtvanka ir hidroelektrine. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė paraišką dalyvauti šioje programoje ir gavo tikslinę 1,5 mln. eurų dotaciją atkurti žuvų migracijos kelius ties Grigiškių užtvanka ir hidroelektrine. Taip pat pagerinti Vokės ir Grigiškių tvenkinio būklę.
Tačiau, kad tai įgyvendintų, Vilniaus miesto savivaldybė turi išpirkti hidrostatinius ir įrenginius iš savininkų. „Ekspertai nustatys hidrostatinių vertę, vyks neskelbiamos derybos. Jeigu su savininkais pavyks suderėti kainą, tuomet ją dar turės patvirtinti miesto Taryba, o nesuderėjus kainos, bus inicijuota paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, nes Vilniaus miesto savivaldybė vis tiek sieks sutvarkyti Grigiškių tvenkinį“, – apie tolesnius veiksmus kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė.
Išpirkus ar paėmus visuomenės poreikiams užtvanką su hidroelektrine, planuojama, kad ji bus nugriauta ir atkurta natūrali Vokės tėkmė, po truputį atsikurs sutrikdyta ekosistema, žuvims atsivers nauji plotai. Tikimasi, kad žuvys pasklis po potencialias nerštavietes ir jų populiacija augs.
Tiesa, gauti leidimą griauti užtvanką nebus paprasta, nes daugiau nei šimtą metų skaičiuojanti užtvanka kartu su visu 800 metrų ilgio gelžbetoniniu akveduku, kuriuo vanduo tekėjo iš Grigiškių tvenkinio į fabriką, įtraukta į Kultūros paveldo registrą ir yra saugoma valstybės Kultūros ministro įsakymu. „Įprastai iš Kultūros paveldo registro išbraukiamos sunykusius, neišlikusios kultūrinės vertybės. Dėl to sprendžia Kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai. Kadangi Grigiškių užtvanka nėra sunykusi, reikės svarių argumentų, kad būtų išbraukta iš sąrašo. Sprendimas priklausys nuo vertinimo komisijos“, – mano Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė.
Grigiškių bendruomenės atstovai vis dėlto tikisi, kad nereikės laukti dar dešimt metų – beveik tiek jie kovoja, kad hidroelektrinė būtų uždaryta. Anot bendruomenės atstovės D. Sinkuvienės, nugriovus užtvanką ir išvalius tvenkinį, jo pakrantės būtų puiki poilsio zona gyventojams. Bendruomenė užsakė ir galimybių studiją „Vokės upės salų panaudojimas gyventojų poreikiams: perspektyvos ir iššūkiai“, kurioje analizuojamos įvairios galimybės po hidroelektrinės demontavimo.
