Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje trečiadienį diskutuota apie galimybes Vilniuje įsteigti dronų treniruočių trasą. Pasak Vilniaus savivaldybės atstovo, miestas yra suinteresuotas tokios zonos įrengimu, tačiau, pirminiu vertinimu, tokia trasa galėtų atsirasti tik Grigiškėse.
Dronų operatorių atstovo Eriko Elmanto teigimu, poreikis įrengti treniruočių zoną kilo po to, kai paaiškėjo, kad šiuo metu naudojamoje trasoje netrukus prasidės statybos.
„Šiuo metu mes turime tokią neoficialią trasą, ji yra prie „Litexpo“. Ir nuo antro ketvirčio šių metų ten prasideda statybos ir mes iš ten turėsime išsikraustyti. Ir Vilniuje apskritai nelieka tokios vietos, kurioje būtų galima treniruotis tiek sportininkams, tiek pradedantiesiems, tiek šauliams“, – NSGK komiteto posėdyje teigė E. Elmantas.
Pasak jo, dronų treniruočių trasai reikalinga pieva be medžių, krūmų ir elektros laidų, taip pat svarbu, kad ši zona būtų toli nuo gyvenamųjų pastatų, aktyvaus eismo kelių, šunų ir vaikų žaidimų aikštelių.
Vilniaus savivaldybės Sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovas Edvinas Eimontas posėdžio metu akcentavo, kad miesto valdžia yra suinteresuota, jog tokia treniruočių zona būtų įrengta.
„Manau, tik detalių klausimas sužiūrėti, kuris sklypas tinka. O tada jau žiūrėti, kaip vystome šį projektą“, – sakė E. Eimontas.
Visgi, pasak jo, pirminiu vertinimu, tokia trasa galėtų būti atidaryta tik Grigiškėse esančioje teritorijoje.
„Mes preliminariai žiūrėjome pagal skraidymo zonos ribojimą, tai bent jau mūsų tam tikros pirminės įžvalgos buvo, kad praktiškai tik Grigiškės gali būti ta vieta, kur galima būtų turėti universalesnę skraidymo bazę tokiems bepiločiams. Bet galbūt aš klystu, tai buvo pirminė analizė“, – teigė E. Eimontas.
„Matome, kad čia reikalingas sklypas ir bazė, kuri leistų vystyti dronų sportą, ne vien tik kabeliu valdomus modelius. Ir ieškoti tokios teritorijos, kuri nesikirstų su oro uosto keliamais reikalavimais, ribojimais objektų skraidymui“ , – taip pat atkreipė dėmesį jis.
Savivaldybės atstovo teigimu, darbinis susitikimas, kurio metu ir būtų apsitarta dėl detalių, turėtų įvykti artimiausiu metu.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, planuojama, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva šių metų pabaigoje ar ateinančiųjų pradžioje galėtų pradėti masinę lietuviško dizaino ir komplektacijos kovinių dronų gamybą. Ministras pabrėžia, kad visi šių dronų komponentai būtų surinkti ir pagaminti Lietuvoje.
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
