Buvusiame Subačiaus priemiestyje, šalia Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, įsikūrusi rokoko stiliaus Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, dar žinoma Misionierių vardu, pasitinka savo grakščiais bokštais ir proporcijomis. Užpernai prasidėjo šio išskirtinio komplekso, kuris yra viena svarbiausių architektūrinių dominančių istoriniame Vilniaus centre, atgimimas. Jau restauruotas rytinis bažnyčios bokštas, šiuo metu baigtas tvarkyti pagrindinis fasadas. Tvarkybos darbų projektas numatytas visam bažnyčios ir vienuolyno kompleksui. Taip pat numatytas sklypo sutvarkymas, atkuriant ir papildant senąją takų ir kelių sistemą, įrengiant automobilių stovėjimo vietas. Misionierių vienuolyne įsikurs piligrimų namai, viešbutis, o bažnyčios erdvė po rekonstrukcijos bus pritaikyta renginiams, taps koncertų ir konferencijų centru. Bažnyčia pastatyta ant didelės kalvos, kurią XVII a. antroje pusėje atvykę vienuoliai misionieriai pavadino Išganytojo kalno. Nuo jo atsiveria vaizdinga Vilniaus senamiesčio panorama.
Misionierių ordinas įkurtas 1625 m., vadovavosi neturto, paprastumo principais. Vienuoliai misionieriai užsiėmė sielovada, gailestingumu, labdara, švietėjiška veikla, skleidė kultūrą. Misionieriai bažnyčią pradėjo statyti 1695 m., didiko Teofilio Pliarerio funduojami, bet dėl sudėtingo laikmečio – gaisrų, švedų invazijos, maro epidemijos ir lėšų stygiaus statybos užsitęsė iki 1730 m. ir truko 35 metus. Mecenatų dėka statybos buvo atnaujintos 1722 m. Naugarduko kašteliono Antano Novosielskio aukomis pastatyti bažnyčios bokštai ir frontonas, o 1730 m. bažnyčia konsekruota Viešpaties Dangun Žengimo vardu. Bažnyčia bazilikinė, trinavė.
Dabartinę išvaizdą bažnyčia įgijo 1750–1754 m., kai pagal vieno žymiausių Vilniaus architektų Jono Kristupo Glaubico projektą buvo paaukštinti bažnyčios bokštai ir užstatyti frontonai, 1755–1756 m. pristatytas prieangis su rafinuotu kupolu. Bažnyčios fasado puošyboje gausu dekorinių rokoko elementų, matoma rokokinių lipdinių gausa – rokailės, kartušai, stilizuoti kapiteliai, bokšto nišos papuoštos iliuziniais langais. Pagrindinio fasado antro tarpsnio nišas puošia Mozės ir Dovydo skulptūros. Grakštumo bažnyčiai suteikia 4 kryžiai, 2 dekoratyvinės viršūnės, 9 grotelės, kuriuos 1753 m. nukalė Vilniaus kalviai.
Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta sandėliu, bažnyčios turtas buvo nacionalizuotas, vėliau joje saugoti Lietuvos Nacionalinio muziejaus fondai. Po Nepriklausomybės atkūrimo bažnyčia grąžinta Vilniaus arkivyskupijai.
KPD informacija
