Vilniaus vardas vis garsiau skamba tarptautinėje kino industrijoje. Įvairias sostinės vietas ekranuose jau išvydo milijonai serialų „Sisi“, „Stranger Things“, „Hilma“, „Young Wallander“ „Clark“, „Chernobyl“ ir kt. žiūrovų visame pasaulyje. Vilniaus kino biuro užsakytas tyrimas parodė, kad Lietuvoje pastarąjį penkmetį sparčiai augo nacionalinių ir tarptautinių kino projektų apimtys, o net 90-95% kino industrijos sutelkta sostinėje.
Nors Vilniuje filmuojamos kino juostos, TV serialai bei reklamos kasmet atneša ne vieną milijoną eurų, išsamių tyrimų apie kino projektų ekonominę naudą miestui lig šiol nebuvo atlikta. Visgi pasaulyje tokie tyrimai atliekami ganėtinai dažnai – tai įprasta populiarių kino lokacijų praktika. Pirmoji Lietuvoje UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atlikta miesto kino ekonominės naudos analizė atskleidė, jog kino industrijos apimtys 2017–2021 m. laikotarpiu sparčiai augo – bendros kino projektų gamybos išlaidos siekė 202,2 mln. Eur.
Anot Vilniaus kino biuro vadovės Jūratės Pazikaitės, kino industrijos augimą lemia industrijoje dirbantys profesionalai, draugiška reguliavimo ir mokesčių sistema bei universalios filmavimo lokacijos.
„Per pastarąjį dešimtmetį Vilnius suvaidino ne vieną pasaulio miestą – Vašingtoną, Berlyną, Vieną, Paryžių, Londoną, Oslą, Malmę ar net Romą. Galime pasidžiaugti, kad čia dirbantys profesionalai ir architektūrinis paveldas – įvairius architektūrinius stilius atspindintis Vilniaus senamiestis, sovietinio stiliaus gyvenamieji rajonai ir esami dvarai – traukia filmų kūrėjus. Jiems itin aktuali pelno mokesčio lengvata, kuri nuo 2019 m. siekia iki 30 % filmo gamybos biudžeto sumos. Visi šie dalykai Vilniui leidžia būti konkurencingu Baltijos šalyse,“ – teigia J. Pazikaitė.
19 tūkst. darbo vietų ir netiesioginė nauda miestui
Kino projektų ekonominės naudos įvertinimo analizės duomenimis, 2017-2021 m. kino industrijos dėka mieste buvo sukurta net 19 tūkst. ilgalaikių ir trumpalaikių darbo vietų, o darbuotojams išmokėta 51,7 mln. Eur atlyginimų.
Tuo tarpu į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą įskaitoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, sumokama nuo kino projektuose dirbančių asmenų atlyginimo, minėtu laikotarpiu stabiliai augo. Analizės duomenimis, vien 2021 m. į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą buvo įskaityta apie 1,5 mln. Eur GPM.
Mieste dirbantys kino industrijos profesionalai Vilniui taip pat atneša didelę netiesioginę ekonominę naudą. Vien iš mokamų automobilių stovėjimo vietų rinkliavos, miesto biudžetą per penkerius metus papildė daugiau nei 281 tūkst. Eur. Jei kino kūrėjai atvyksta iš užsienio, jiems reikalinga lokacijų bei gamybos įrangos nuoma, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, draudimo paslaugos, kurios taip pat kuria pridėtinę vertę miestui.
2017-2021 m. džiugino nacionalinių kino projektų augimas bei didžiuosiuose kino festivaliuose – Venecijos, Kanų, Amsterdamo, Sundance ir kt. – pristatomų lietuviškų filmų skaičius ir tarptautiniai apdovanojimai, kurie prisideda prie sėkmingo šalies įvaizdžio gerinimo. Minimu laikotarpiu taip pat augo animacijos kino projektų skaičius.
Tyrimas atskleidė, kad nors kino industrijos apimtys išaugo, susiduriama ir su nemažais iššūkiais. Siekiant išlaikyti konkurencingumą, dėmesį svarbu skirti specializuotam kino industrijos specialistų rengimui, didinti Vilniaus, kaip patrauklios filmavimo lokacijos, rinkodaros apimtis, vystyti naujus turizmo produktus mieste. Ypač didelį pokytį sukurtų naujas kino studijos / paviljono investicinis projektas.
2022 m. Vilniuje registruotų ir kino industrijoje veikiančių ekonominių subjektų skaičius siekė 174, kurių didžioji dalis buvo kino gamybos įmonės.
Tarp populiariausių filmavimo vietų Vilniuje – Trakų Vokės dvaro sodyba, Lietuvos rašytojų sąjunga, jaukios ir kinematografiškos senamiesčio gatvelės – Šv. Kazimiero, Bernardinų, Aušros vartų, Šv. Dvasios, Dominikonų ir kt., Vilniaus universitetas, Pranciškonų vienuolynas, Verkių rūmai. Tikimasi, kad šios lokacijos ateityje pritrauks ir kino turistus – keliautojus, kurie miestą pažįsta sekdami filmų įkvėptais maršrutais.
