Papildyta: straipsnyje pateikta informacija tai balandžio 1 dienos pokštas, visgi Turniškių hidroelektrinės istorija yra įdomi, neįvertinta ir verta dėmesio, todėl manome, kad verta ją prisiminti
Balandžio 1 d. priimtas sprendimas gaivinti Turniškių hidroelektrinę, sunaikintą Antrojo pasaulinio karo metu. Toks nutarimas priimtas ekspertams įvertinus, kad hidroelektrinės atstatymas galėtų sustabdyti elektros kainų augimą.
Neseniai rašėme, kad jeigu valdantieji nesiims jokių priemonių, elektros kainos nuo liepos galėtų padidėti 50 proc., dujų maistui gaminti – 100 proc. o šildymas net 200 proc. Išeitis atrodo yra – atkurti prieš daugiau nei 70 metų taip ir nebaigtą statyti hidroelektrinę. Beje, XX amžiuje irgi tikėtasi, kad įgyvendinus hidroelektrinės projektą, elektra mieste smarkiai atpigtų, o jos suvartojimas – padidėtų.
Jeigu balandžio 1 sprendimas būtų įgyvendintas, Lietuva veikiausiai išvengtų kainų kilimo.
Turniškių hidroelektrinė pradėta statyti 1938 metais. Neries hidroelektrinės (HE) projektas taip ir neliko įgyvendintas, nes Antrojo pasaulinio karo metu ją sunaikino. Pagal tuometinį projektą HE turėjo būti baigta 1943 metais. Tada tokios hidroelektrinės pastatymas kainuotų maždaug 15. mln tuometinių zlotų.
Iki 1939 metų lapkričio pastatyti keturi namai techniniam personalui, barakai darbininkams, valgykla. Taip pat nuo Antakalnio buvo nutiesta siaurojo geležinkelio atšaka ir kelio atšaka nuo Nemenčinės plento. Statybos sustojo prasidėjus karui ir valdžių kaitai.
Po to, kai Vermachtas susprogdino užtvanką, HE transformatorius buvo atiduotas ir panaudotas Grigiškių popieriaus fabriko hidrogeneratoriui. Akmens atsargos panaudotos Vilniaus gatvėms grįsti. Įdomiausia, kad vietoje pastatytų namų techniniam personalui, įkurtos Lietuvos Respublikos Prezidento ir Premjero rezidencijos.
Papildyta: straipsnyje pateikta informacija tai balandžio 1 dienos pokštas, visgi Turniškių hidroelektrinės istorija yra įdomi, neįvertinta ir verta dėmesio, todėl manome, kad verta ją prisiminti
