Prieš nugriaunant vadinamuosius Maskvos namus, ant jų įrengta neofreska „Iki pergalės / Do peremogi“, bus parduota Ukrainai skirtame aukcione. Šio kūrinio komanda – menininkės iš Lietuvos ir Ukrainos bei unikalus robotas iš Estijos – vėl suvienija jėgas ir jau šį rudenį Vilniaus centrą papuoš nauju Ukrainos ir jos žmonių tvirtybei skirtu meno kūriniu.
Ukrainos nepriklausomybės dienos proga tarptautinė kūrybinė grupė – menų agentūra „Artscape“ (Lietuva), Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, meno laboratorija „Kiaurai sienas“ (Lietuva), visuomeninė organizacija „Postlomograafia klubi“ (Estija) ir nepriklausomos kūrėjos iš Ukrainos ir Lietuvos (Lina Šlipavičiūtė, Tetyana Drobotia, Elena Tita) – pristatė šį naują grandiozinį meno kūrinį, skirtą Ukrainai ir jos žmonėms. Spalį ant vieno Vilniaus centro pastatų įsikurs neofreska „Nepalaužiama / Nezlamna“, dedikuota Ukrainos žmonių stiprybei ir nepalaužiamai dvasiai įamžinti.
Dviejų freskų istorija
Naujoji kelių šimtų kvadratinių metrų neofreska „Nezlamna“ jau šį rudenį įsikurs gerai matomoje vietoje Vilniaus centre, ant pastato, iškilusio virš Neries upės, pagrindinės Vilniaus arterijos, ir tęs 2022 m. prasidėjusią istoriją, kai buvo sukurta neofreska „Do peremogi“ ant vadinamųjų Maskvos namų.
„Būsimu meno kūriniu bus toliau skleidžiama žinutė apie tai, kad praėjus daugiau nei metams nuo jų šalyje vykdomo karo pradžios Ukrainos žmonės nepaliauja gintis ir yra pasirengę nueiti ilgą distanciją, siekdami apginti savo laisvę. Ukrainiečiai ginasi ir tiki, kad pavyks nugalėti, tiki žmogaus teise būti laisvam, jie patys įkūnija tas vertybes, kurios svarbios mums visiems“, – sako projekto meno vadovė Lina Šlipavičiūtė.
Antrojoje neofreskoje žinią apie nepalaužiamą Ukrainos ryžtą ginti savo Laisvę ir Nepriklausomybę toliau neša ta pati stipri ukrainietė mergina, pernai „užkariavusi“ vadinamuosius Maskvos namus, savanorė Tetyana Drobotia. „Ji, Tetyana, vis dar ten, Ukrainoje, Zaporižioje, kur vyksta nuolatiniai bombardavimai. Prie pat fronto esančioje ir periodiškai bombarduojamoje Zaporižioje gyvenimas nesustoja, o per Tetyanos istoriją mes galime pamatyti dalį karo niokojamo Ukrainos regiono realybės“, – papildo L. Šlipavičiūtė.
Kaip ir neofreskoje „Do pemerogi“, Tetyanos nuotrauka – Zaporižioje gyvenančios ir dirbančios fotografės Elenos Titos kūrinys. Drąsi ukrainietė jau antrus metus fiksuoja karo realybę Zaporižios regione. Jos nuotraukos taip pat sudarė didžiąją dalį parodos „Ukraina yra čia“, įrengtos prie „Litexpo“ parodų rūmų birželio mėnesį, kai ten vyko NATO viršūnių susitikimas.
Maskvos namus planuojama nugriauti, išmontuota neofreska „Do peremogi“ bus parduota specialiame aukcione. Jį numatoma surengti rudenį, o visas surinktas lėšas skirti organizacijai „Blue / Yellow“ (VšĮ „Mėlyna ir geltona“), kurios pagrindinė misija yra aprūpinti Ukrainos karius tiek ginklais, tiek kita kovai su okupantais būtina įranga.
Naujojoje neofreskoje – stiprybė skaudžioje realybėje
Naujajame kūrinyje atsispindės tragiškos karo realijos – jai sukurti bus panaudota nuotrauka iš fotografės E. Titos nuotraukų serijos, padarytos išdžiūvusiame Kachovkos vandens rezervuare, kuris nuseko, Rusijai susprogdinus Kachovkos užtvanką.
Šis projektas sukuria tam tikrą dviejų neofreskų dialogą. Pirmojoje neofreskoje – mergina karo pradžioje, įamžinta savanorių centre Ukrainoje, vilties kupinomis akimis, kad karas greitai baigsis. Antrojoje freskoje – ta pati ukrainietė didžiulės, karo veiksmais sukeltos ekologinės ir humanitarinės katastrofos vietoje. Nepaisant to, ji vis dar kviečia stovėti kartu. Nepalaužiama. Nezlamna.
Tai bus jau trečias šių meno kūrėjų projektas Ukrainai. Lygiai prieš metus, minint Ukrainos nepriklausomybės dieną, neofreska tapo neeilinio reginio vieta. Klaipėdietė vertikalaus šokio pradininkė bei puoselėtoja Lietuvoje Inga Briazkalovaitė čia surengė kelis vertikalaus šokio pasirodymus, pristatydama Ukrainai skirtą šokį „Dance of freedom“.
Vyšyvanka – gyvasis nematerialus kultūros paveldas
Freskoje matoma jauna moteris Tetyana Drobotia, pasipuošusi specialiai šiai freskai Ukrainos dizainerių sukurtu kostiumu, kuriame gausiai panaudoti ukrainietiškos tradicinės tekstilės elementai.
Anot ukrainiečių dizainerio Georgijaus Lvovo, įkūnijusio idėją audinyje, buvo norima sukurti tokią tautinio kostiumo interpretaciją, kuri atitiktų šiuolaikinį Ukrainos, kaip jaunos, gražios ir drąsios šalies, identitetą. Kostiumo kūrėjai, įkvėpimui ieškodami autentiškos medžiagos muziejuose ir privačiose kolekcijose, susidūrė su karo padariniais – visos parodos ir muziejų fondai buvo evakuoti iš Zaporižios į saugesnius regionus. Tad nuspręsta sukurti visiškai laisvą naujo kostiumo interpretaciją, paremtą Zaporižios regioninio kraštotyros muziejaus fondų bei kita etnografine medžiaga.
Šiemet sukanka 20 metų, kai buvo priimta UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencija (2003). Šia proga visame pasaulyje vyksta iniciatyvos, skirtos gyvosios tradicinės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojams, palaikytojams ir kūrėjams.
Vyšyvanka, itin svarbi ukrainiečių kultūrinės tapatybės dalis, ypač didelę simbolinę prasmę įgavo per 2014 m. Maidano sukilimą ir Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Karo sąlygomis nematerialus kultūros paveldas telkia bendruomenes, tačiau yra toks pats trapus ir pažeidžiamas, kaip ir materialios kultūros vertybės. Nematerialaus paveldo išsaugojimas priklauso nuo neišblaškytų bendruomenių, nuo orios ir saugios aplinkos, kurioje jis puoselėjamas.
Vyšyvanka, pasižyminti turtinga siuvinėjimo tradicija, yra neabejotinai reikšmingas Ukrainos gyvasis nematerialus kultūros paveldas, nuolat pačių ukrainiečių perkuriamas, atkuriamas ir interpretuojamas, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis tapatybės ir tęstinumo pojūtį, skatinantis pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus teisėms.
