Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja užsieniečių. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkstančius, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Pasak Užimtumo tarnybos, didžiąją Lietuvoje dirbančių užsieniečių sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkstančiais. Europos Sąjungos (ES) piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. – dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.
Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausia buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai – beveik 1,6 karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (30,5 tūkst.). Dirbančių ukrainiečių skaičius augo iki 44,8 tūkst. (pernai – 32,7 tūkst.), uzbekų – 6,6 tūkst. (1,8 tūkst.), kirgizų – 5,6 tūkst. (2,5 tūkst.), tadžikų – 4,6 tūkstančio.
Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas. Tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (prieš metus – 66,7 tūkst.) ir daugiau kaip pusė atvykusių iš ES šalių (5,3 tūkst.).
„Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje – tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš trečiųjų šalių. Daugiausia užsieniečiai užpildo trūkstamų darbuotojų laisvas darbo vietas transporto ir statybos sektoriuose“, – išplatintame pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse dirba daugiau kaip pusė atvykėlių iš trečiųjų šalių – 73,1 tūkst. (55,6 proc.), statybos sektoriuje – 22 tūkst., apdirbamosios gamybos – 12,9 tūkstančio.
Dominuojančios trečiųjų šalių piliečių profesijos yra vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai – 72,8 tūkst. (55,4 proc.). Kvalifikuotais statybininkais dirba 15,6 tūkst. asmenų, daugiausia betonuotojais ir betono apdailininkais (4,6 tūkst.), tinkuotojais (2,6 tūkst.), statybininkais (1,9 tūkst.), plytų mūrininkais (1,5 tūkst.).
Metalo apdirbimo, mašinų gamybos srityje įsitvirtino 9,4 tūkst. imigrantų, iš jų daugiausiai – suvirintojais (5,8 tūkst.) ir metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (2,3 tūkst.).
ES piliečių profesinės kvalifikacijos skiriasi – beveik 30 proc. dirba administracinės ir aptarnavimo veiklas vykdančiose įmonėse, statybos sektoriuje – kas ketvirtas (25,2 proc.), apdirbamosios gamybos įmonėse – 16,1 proc., transporto ir saugojimo – 9,1 procento.
Dauguma dirbančių europiečių taip pat priklauso vidutinės kvalifikacijos darbuotojų grupei (5,3 tūkst.) – dirba statybininkais, kitur nepriskirtais statybininkais montuotojais, dažytojais, vandentiekininkais ir vamzdynų montuotojais.
Aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas užima 12,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių: 1,8 tūkst. – vadovaujančias, 9,3 tūkst. – specialistų, 1,5 tūkst. – technikų ir jaunesniųjų specialistų. Tuo tarpu 6 tūkst. atvykusių asmenų dirba informacijos ir ryšių sektoriuje.
Kas penktas (2,1 tūkst.) ES pilietis, dirbantis aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje, užima specialistų (1,1 tūkst.) ir vadovų (748) darbo vietas.
Žemos kvalifikacijos darbus dirba ketvirtadalis ES piliečių (2,5 tūkst.) ir 5,1 proc. trečiųjų šalių piliečiai (6,7 tūkst.).
Pasak G. Sinkevičės, dauguma šalyje dirbančių baltarusių turi vidutines kvalifikacijas ir kompetencijas. Aukštos kvalifikacijos darbai daugiausiai susiję su transporto sektoriumi ir IT sritimi.
Baltarusijos piliečiai daugiausia dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (24,4 tūkst.), vilkiko vairuotojais – per 1,4 tūkstančio. Taip pat betonuotojais, kompiuterių taikymo inžinieriais, programinės įrangos testuotojais, sunkvežimio vairuotojais, programinės įrangos kūrėjais, inžinieriais programuotojais, savivarčio vairuotojais bei suvirintojais.
Užimtumo tarnybos teigimu, dirbančių ES piliečių penketukas pagal pilietybę šiek tiek keitėsi. Šių metų pradžios duomenys rodo, kad į Lietuvą dirbti daugiausia atvyko ES šalių piliečių iš Rumunijos, Latvijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Italijos.
