Pernai balandį prie Maišiagalos 5 žmonės žuvo, kai „Audi“ kaktomuša trenkėsi į sunkvežimį. Žuvo 6-erių metų mergaitė, dar du nepilnamečiai.
Avarijos kaltininkas neturėjo teisės vairuoti. Buvo ne kartą baustas, kad važinėja be teisių.
„Tie skaudūs įvykiai, pamenate, Vilniaus rajone, kai neturintis teisės vairuoti asmuo, dėl jo kaltės žuvo 5 žmones, rodo, kad jie tikrai neturėtų dalyvauti eisme“, – kalbėjo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
Po tragedijos vidaus reikalų ministrė žadėjo pokyčius – kalbėta apie baudos balų grąžinimą, chuliganiškų vairuotojų sodinimą į kalėjimą, kad kelių ereliai nebegautų valstybės teikiamų paslaugų.
„Kokias paslaugas mes galėtumėme, tarkime, atimti“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Praėjo beveik metai. Apie baudos balus, kalėjimą nebekalbama. Siūloma didinti baudas, bet kaip pabrėžia pati ministerija – nežymiai.
„Kur nustatyta minimali 12 eurų, mes siūlome 30. Kur maksimali už tą patį pažeidimą, iki 20 km/val, yra 30 eurų, mes siūlome 60. Tai nėra didelės sumos“, – sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Dabar vairuotojo pažymėjimas atimamas greitį viršijus daugiau nei 50 km/val. Ministerija siūlo teises keliems mėnesiams atimti dažniau.
„Kai greitis viršijamas 30-40 km/val“, – šnekėjo V. Dmitrijevas.
Praėję metai Lietuvos keliuose buvo kruvini. Kelerius metus mažėjęs žuvusiųjų skaičius išaugo 30 proc. Pernai žuvo 160 žmonių, tarp jų 15 nepilnamečių. Jauniausias – vos septynių mėnesių berniukas.
Daugiausia tragedijų – prasidedant savaitgaliui.
„Atliekant analizes, nustatėme, kad daugiausiai tokių eismo įvykių įvykdavo penktadieniais“, – teigė V. Grašys.
Pagrindinė priežastis – greitis, kasdien teises praranda po maždaug 30 girtų vairuotojų.
„Vidutiniškai apie 10 000 vairuotojų policija per metus eliminuoja iš eismo, kurie apsvaigę nuo alkoholio“, – kalbėjo V. Grašys.
Bet klausimas ar didesnės baudos pažabos keliančius daugiausiai problemų, yra kurie turi dešimtis ar net šimtus baudų. Tačiau jų nemoka ir toliau laksto be teisių, konfiskavus vieną „kledarą“, nusiperka kitą.
„Daugiausiai nesumoka baudų tie piktybiniai vairuotojai, kurie daro grubius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, kaip chuliganiškas vairavimas, didelis greičio viršijimas“, – sakė V. Grašys.
Susisiekimo ministerija sakė, problemiškiausius vairuotojus tramdyti pirmiausia turi aplinkiniai.
„Be abejo turėtų būti visuomenė aktyvesnė. Jei sužino apie tokį vairuotoją, kad galimai jis vairuoja, reikėtų pranešti policijai“, – teigė Susisiekimo ministerijos patarėjas Vidmantas Pumputis.
Dažnas atvejis, kai baudos išvengiama nurodant, neva vairavo kažkas kitas.
„Bandysime įvesti tokį laidavimo institutą, jei tokie asmenys nenustatomi, klausimai grįžta prie transporto priemonės savininko“, – kalbėjo V. Dmitrijevas.
„Dirbame, visos institucijos atsakingos už eismo saugumą turėtų suremti pečius ir atlikti funkcijas, kurios joms priklauso“, – sakė V. Grašys.
O tarp spręsti turinčių institucijų – stumdynės. Pagal įstatymą koordinuoti eismo saugumą turi Susisiekimo ministerija.
„Susisiekimo ministerija išties daro, sakyčiau, labai daug reikšmingų darbų, tobulina kelių infrastruktūrą“, – aiškino V. Pumputis.
Bet pokyčius siūlo Vidaus reikalų ministerija. O koordinatorė – susisiekimo – šiais siūlymais abejoja.
„Pirmas žingsnis, turi būti išspręstas baudų išieškojimo klausimas. Antru etapu gali būti kalbama apie sankcijų didinimą“, – sakė V. Pumputis.
Pernai A. Bilotaitė kalbėjo, kad iš nemokančių baudų valstybė galėtų atimti ir kitas – su vairavimu nesusijusias – paslaugas.
Pavyzdžiui, riboti galimybę gauti lizingą. Atimti galimybę pirkti kelionės bilietus. Galbūt net atimti pašalpas, o jas dabar gauna net pusė skolingų valstybei. Tačiau ar tai įmanoma, vis dar tebesvarstoma.
„Tam tikras socialinių paketų negavimas nesumokėjus baudos, pirmiausia, manau, paskatintų nedaryti KET pažeidimų“, – šnekėjo V. Grašys.
Pernai keliuose žuvo 11 dviratininkų ir 33 pėstieji. Už valstybinius kelius atsakinga Susisiekimo ministerija teigė, pasitempti turi savivaldybės. Daugėja žuvusių vietinės reikšmės keliuose.
„Vietinės reikšmės keliuose, kur už priežiūrą atsakingos savivaldybės, yra didžiausias augimas“, – teigė Susisiekimo ministerijos patarėjas.
Keliuose įrengti naujų stacionarių greičio matuoklių neplanuojama. Policija teigė, kad yra įpratusi dirbti su trikojais.
„Bet kurioje Lietuvos vietoje gali būti pamatuotas greitis tais vadinamais trikojais. Bet kurioje vietoje gali vykti nežymėtas policijos automobilis ir nustatyti pažeidimą“, – kalbėjo V. Grašys.
Policija taip pat svarsto pirkti įrenginius, kurie fiksuotų vairuotoją mašinos viduje, ar jis prisisegęs diržą, ar nelaiko mobiliojo telefono.
