Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose robotinė sistema pradėta naudoti keturių sričių chirurginėms operacijoms atlikti: urologijos, pilvo, krūtinės ir ginekologijos ligoms gydyti.
„Robotinės chirurgijos sistema Santaros klinikose – ilgai lauktas įvykis, pradedantis naują erą tiek medikų, tiek mūsų pacientų gyvenime. Džiaugiamės, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų Europos regioninės plėtros fondo lėšomis* įsigyta įranga leido žengti didelį technologinį žingsnį, nes robotika yra neatsiejama Vakarų pasaulio ligoninių kasdienybės dalis. Pagrindinis Santaros klinikų tikslas – užtikrinti pacientams inovatyviausias, saugiausias, didžiausią naudą sveikatai suteikiančias gydymo paslaugas. Esame mokslo bazė Vilniaus universiteto studentams, kur jie susipažįsta su pažangiausiomis gydymo technologijomis, metodais. Tad robotinė chirurgija Santaros klinikose įgalins čia dirbančius chirurgus dar tiksliau, preciziškiau atlikti savo darbą. Tai prisidės prie greitesnio bei lengvesnio pacientų atsigavimo po operacijų, mažins galimų komplikacijų riziką. O mūsų klinikose besimokantys medicinos studentai jau studijų metais turės galimybę susipažinti su robotinės chirurgijos niaunsais,“ – apie naują pradžią kalba Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Urologijos, pilvo ir krūtinės chirurgijos bei ginekologijos gydytojai chirurgai, atlikę pirmąsias operacijas, sako, kad turima robotinė sistema yra patogi ne tik dėl išorinių savybių – mobili, nedidelio dydžio, lengvai pritaikoma operacinėje ir nesunkiai pervežama į kitą operacinę, bet ir unikali savo technine struktūra ir galimybėmis – sistema patogi chirurgui, ploni daugkartinio naudojimo instrumentai, puiki vaizdo kokybė.
Prioritetas robotinėje chirurgijoje – onkologiniai susirgimai
Pasaulio medicinoje yra numatytos aiškios indikacijos, kada robotinė chirurgija yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas: „Auksiniu standartu didžiojoje dalyje Vakarų valstybių laikoma robotinė chirurgija operuojant prostatos bei inkstų vėžį, kai kuriose šalyse ji yra taikoma gyvų giminingų donorų inksto paėmimo operacijoms – taip geriausios technologijos panaudojamos tiems, kas dovanoja inkstą, – sako Santaros klinikų Urologijos centro vedėjas gydytojas-urologas dr. A. Čekauskas. – Robotinė sistema padeda atlikti sudėtingas šlapimo takų plastines operacijas, šlapimtakių plastiką. Pacientai šioms operacijoms bus atrenkami pagal patvirtintą ligoninės vidinę tvarką, kuri sudaryta atsižvelgiant į paciento rizikas, ligos stadiją, kūno masę ir kitus kriterijus.“
Aptardamas pilvo chirurgijos sritį, pilvo chirurgas prof. T. Poškus sako, kad robotinė sistema bus plačiai pritaikoma – operuojant sudėtingas išvaržas, tulžies latakus, kepenų patologijas, kartais ir nutukimui gydyti: „Neabejotinai įrodytas privalumas, kur pirmiausia ir taikysime – gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio chirurgijoje. Laparoskopinės operacijos Santaros klinikose sudaro beveik 90 proc. planinės chirurgijos, tad robotinė chirurgija padės jas dar labiau plėtoti.“
Ginekologinės chirurgijos srityje robotinė sistema bus taikoma onkologinių ir kitų sudėtingų ligų operacijose: „Prioritetinės sritys – piktybiniai gimdos kaklelio, gimdos kūno navikai, sudėtingiausių būklių nepiktybinės ginekologinės ligos: gilioji infiltruojanti endometriozė, kuri pažeidžia aplinkinius organus – tiesiąją žarną, šlapimtakius, mažojo dubens organus, pilvaplėvę, kai reikia pašalinti dalį pažeistų organų, susiūti sunkiai prieinamose vietose,“ – sako dr. Vilius Rudaitis.
Širdies ir krūtinės chirurgijos centro gydytojas krūtinės chirurgas dr. Žymantas Jagelavičius sako, jog dėl savo specifikos robotinė chirurgija ypač gerai pritaikoma tose kūno vietose, kur yra mažai erdvės ir reikia didelio tikslumo: „Krūtinėje tokia vieta yra tarpuplautis, kuriame erdvės yra mažai, o gyvybiškai svarbių organų apstu. Tad pirmiausia robotinė chirurgija krūtinėje būtų pritaikoma tarpuplaučio ligoms gydyti: įvairiems tiek piktybiniams, tiek nepiktybiniams tarpuplaučio dariniams šalinti (užkrūčio liaukos, neurogeninės, germinatyvinės ir kitos kilmės navikams, cistoms ir kt.). Taip pat ligoniams, sergantiems generalizuota miastenijos forma, kuriems ligai gydyti yra reikalinga užkrūčio liaukos šalinimo operacija. Tam tikrais atvejais robotinė technologija galėtų būti pritaikoma ir plaučių vėžio radikaliam chirurginiam gydymui.“
Kuo robotinė sistema skiriasi nuo laparoskopinės operacijos?
Svarbu žinoti, kad pats robotas operacijos neatlieka: robotinė sistema perteikia chirurgo judesius sudėtingiems chirurginiams instrumentams, kurie atkartoja visus operuojančio chirurgo rankų judesius. Pasak dr. A. Čekausko, pasitelkdami robotinę sistemą, galime atlikti chirurginius veiksmus nepatogiose ir sunkiai prieinamose vietose, kuriose laparoskopiniais instrumentais tą sunku padaryti: „Chirurgas operacijos metu tarsi turi ne 2, o 4 rankas, kuriomis valdo robotinę sistemą. Įranga turi daugybę daviklių, saugančių ir neleidžiančių atlikti nereikalingų judesių. Ši sistema operuojančiam chirurgui suteikia galimybę nebūti prie operacinio stalo, – sako dr. A. Čekauskas. – Robotinės chirurgijos sukūrimo esmė – chirurgines operacijas atlikti per atstumą: chirurgas turi savo darbastalį, konsolę, kuria valdo instrumentus ir komunikuoja su prie operacinio stalo esančiu asistentu, turinčiu papildomų instrumentų ir padedančiu atlikti kai kuriuos papildomus veiksmus.“
Pilvo chirurgas prof. Tomas Poškus sako, kad yra atvejų, kai laparoskopija dėl nepatogios operuojamos vietos yra sunkiai įmanoma arba visiškai neįmanoma: „Tuomet kaip alternatyva lieka atvira operacija. Naudodami robotinę sistemą, pacientui suteikiame galimybę išvengti atviros chirurginės operacijos ir tikėtis geresnių rezultatų. Turime galimybę sumažinti operacinį pjūvį – nebūtiną operacijos traumą. Tai susiję su audinių susiuvimu siauresnėse erdvėse – čia robotinės chirurgijos privalumai bus patys didžiausi, – aiškina prof. T. Poškus. – Yra nemažai įrodymų, kad chirurginė trauma robotinės chirurgijos metu yra mažesnė, mažesnis uždegiminis atsakas – tai gali turėti įtakos geresniems onkologinių operacijų rezultatams.“
Dr. V. Rudaitis akcentuoja robotinės sistemos gebėjimą tiksliai valdyti abiejų rankų judesius: „Tiek kairioji, tiek dešinioji „roboto ranka“ sukasi vienodai į visas puses, tiksliai perduodami riešo judesiai ir energija.“
„Vienas iš esminių skirtumų tarp torakoskopinės ir robotinės sistemos yra instrumentai, – sako krūtinės chirurgas dr. Ž. Jagelavičius. – Mažai invazyviose (torakoskopinėse) krūtinės chirurgijos operacijose naudojami nelankstūs torakoskopiniai instrumentai, todėl norėdami keisti jų padėtį ar kryptį turime judinti visą instrumentą. Robotinis instrumentas turi lankstų, kaip riešas, galą, kuris yra per atstumą judinamas chirurgo, o likusi instrumento dalis lieka stabili. Tuo tarpu robotinio instrumento galas yra kaip riešas ir norėdami keisti jo padėtį judiname tis patį instrumento galą, o likusi dalis lieka stabili. Be to, robotinėje chirurgijoje vaizdas fiksuojamas 3D kamera, o torakoskopinių operacijų metu dažniausiai turime 2D vaizdą. Pati kamera yra stabilesnė, stabiliai laikoma roboto, o ne asistento, kaip torakoskopinėje chirurgijoje.“
Privalumai pacientui: maži pjūviai, trumpesnis laikas ligoninėje, greitesnis gijimas
Nauda pacientams – galimybė išvengti atviros chirurginės operacijos ir geresnių rezultatų tikimybė. Urologijoje robotinė chirurgija Vakarų pasaulyje sudaro daugiau kaip 80 proc. visų operacijų dėl prostatos vėžio. „Yra įrodyta, kad operuojant šiuo metodu pasiekiami geresni funkciniai , šlapimo sulaikymo rezultatai po operacijos, geresni ir lytinės funkcijos išsaugojimo rezultatai, trumpesnė hospitalizacija, trumpesnis kateterio (šlapimo takų drenavimo) poreikis, ankstesnis išrašymas iš ligoninės, mažesnis kraujo praradimas operacijos metu,“ – privalumus vardija gydytojas urologas dr. A. Čekauskas. Ginekologas Vilius Rudaitis, apibūdindamas robotinės sistemos naudą pacientėms, akcentuoja trumpesnį gydymo laiką ligoninėje, mažesnę hospitalinės infekcijos riziką: „Tikėtina, kad operuojant robotine sistema, pooperacinių komplikacijų bus mažiau.“
Privalumai chirurgui
Lygindami laparoskopines ir robotinės sistemos operacijas, šias galima išskirti kaip žymiai patogesnes operuojančiam chirurgui: „Laparoskopinės urologijos srities operacijos – dubens srities, prostatos, inkstų, šlapimo pūslės vėžio atvejais – yra didelės apimties, ilgos trukmės, sudėtingos. Jų metu chirurgas ilgą laiką turi stovėti nepatogioje padėtyje, o naudodamas robotinę sistemą chirurgas gal sėdėti, t.y. jam užtikrinama ergonomiška darbo vieta. Tai gali turėti įtakos kokybiškesniam darbui – mažinti nuovargį, su darbu susijusių profesinių ligų atsiradimą,“ – sako dr. A. Čekauskas.
Mokymai: įvaldžiusiems laparoskopinę chirurgiją paprasčiau pereiti prie robotinės sistemos valdymo
Robotinės sistemos valdymo chirurgai mokėsi ir teoriškai, ir praktiškai: „Mokymo programą sudarė ir užduotys, kurias turėjome atlikti darbo vietoje prie kompiuterio, ir praktinis darbas mokymų centre, – pasakoja prof. T. Poškus. – Vėliau mokymo komanda atvažiavo pas mus į klinikas, mokėmės operuoti be paciento – dirbome su muliažais. Pirmąsias operacijas kuravo konsultantas, vėliau jis konsultuos nuotoliu. Svarbu tai, jog komandiniam darbui su robotine sistema rengėsi ir slaugytojos. Tai irgi didina operacijos efektyvumą bei saugumą pacientams.“
Pirmieji pacientų įspūdžiai: „Ketvirtą dieną išėjau į parduotuvę“
Vilnietei Rūtai robotinė sistema buvo panaudota chirurginės operacijos metu šalinant tulžies pūslę dėl susidariusių akmenų. Pacientė namo išvyko po operacijos praėjus 5 valandoms. Ji sako, kad prieš operaciją buvo nerimo ir nežinomybės, tačiau praėjus kelioms dienoms fizinės jėgos sugrįžo: „Pirmą dieną po operacijos daug miegojau, antrą dieną galėjau judėti tik aplink lovą, vėliau – vis lengviau, o ketvirtą dieną po operacijos jau ir į parduotuvę nuėjau. Operacijos vietos užklijuotos pleistrais, tačiau tai judėti netrukdo.“
Taip pat galime pasidžiaugti, kad dėl prostatos vėžio operuoti pirmieji pacientai po radikalios prostatektomijos, asistuojamos roboto, antrą parą po operacijos buvo išrašyti iš ligoninės, pooperacinių komplikacijų nebuvo stebėta.
