Po apsilankymo pirtyje vilnietis Marius ant pėdos pastebėjo nemalonią ataugą – karpą, kiek vėliau netikėtai ji atsirado ir ant rankos. Jis sako, kad nors ir neskauda, estetinis vaizdas nemalonus.
Marius pasakoja, kad karpų turėjo tik vaikystėje, tąkart jas pašalino šaldomosiomis priemonėmis, tačiau dabar jau kelis mėnesius vėl susiduria su šia problema ir karpa, atsiradusi ant pėdos, nedingsta.
„Apsilankiau pirtyje ir baseine, kaip tyčia, neturėjau su savimi šlepečių, tad teko vaikščioti basomis. Po kurio laiko pastebėjau, kad ant pėdos pradėjo kilti karpa. Vėliau karpa atsirado ant delno, lygiai ties ta vieta, kuri turi kontaktą su durų rankena atidarinėjant duris. Ši karpa po kurio laiko dingo pati, tačiau ant pėdos karpą vis dar turiu“, – pasakojo vaikinas.
Jis sakė žinantis, kad karpas galima šaldyti, tačiau šįkart jokių veiksmų nesiėmė – galvojo, kad karpa ant pėdos dings kaip ir toji, atsiradusi ant delno.
„Anksčiau su tuo susidūriau tik vaikystėje, tad nesuprantu, kodėl dabar, jau suaugus ši problema pasikartojo – stengiuosi saugotis, naudoti savo asmenines higienos priemones. Galbūt tai, kad buvau be šlepečių, turėjo įtakos“, – svarstė jis.
Sukelia pavojingas virusas
„Camelia“ vaistinės vaistininkė Ieva Sauserytė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad būtent vaikščiojimas basomis ir galėjo lemti, kad ant odos pakliuvo viruso ir atsirado karpa.
Pasak I. Sauserytės, karpos yra virusinis užkrečiamas odos susirgimas, sukeliamas žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
„Paprastai yra užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu nuo kito sergančiojo ar kito viruso nešiotojo, užsikrečiama ir nuo daiktų, per rankšluosčius, spaudžiant ranką. Viruso taip pat patenka į odą, kai yra pažeistas odos barjeras. Žmogus gali užsikrėsti ir pats nuo savęs, nepastebimai sutraumavus vietas, kur yra karpa. Net jei karpa maža, ją pažeidus virusas gali pasklisti ir į gretimas odos sritis“, – dėstė vaistininkė. Lengviau užsikrečiama ir kai oda yra išsausėjusi arba gausiai prakaituojama – ir sausumas, ir drėgmė sudaro palankią terpę virusui plisti. „Užsikrėtus karpa pradeda augti ne iš karto, inkubacinis periodas, per kurį pasireiškia karpos, gali trukti nuo vieno mėnesio iki metų“, – pažymi I. Sauserytė.
Dažniau karpomis užsikrečia vaikai ir paaugliai, nes jų imunitetas yra silpnesnis: „Vyresnio amžiaus asmenys su tuo susiduria rečiau, vos keli procentai, nes su amžiumi imunitetas išmoksta efektyviau kovoti su jas sukeliančiais virusais.“
Karpų gydymas
Ant odos atsirandančios karpos taip pat yra indikatorius, kad nusilpo imunitetas ir metas jį stiprinti, nes organizmas nebegeba kovoti su virusu.
„Manoma, kad karpų atsiradimas yra susijęs su imuninės sistemos veikla. Dažniausiai karpos atsiranda, kai žmonės vartoja imunitetą slopinančius vaistus arba sergant imunodeficitinėmis ligomis“, – pasakojo specialistė.
Ji pabrėžia, kad neretai stiprinant imunitetą, karpos pranyksta savaime, tačiau tai gali įvykti ir po poros mėnesių, ir po kelių metų.
Imuniteto stiprinimas svarbus, kad organizmas pajėgtų kovoti su virusu, todėl reikia didinti atsparumą infekcijoms.
Jei karpos nepranyksta savaime, yra keletas skirtingų gydymo būdų. Galite rinktis – gydytis namuose ar su specialistų pagalba.
„Vaistinėje yra platus pasirinkimas priemonių, kurios yra paremtos greitojo šaldymo metu, taip pat yra rūgštinės priemonės. Jos yra nereceptinės, jas nesudėtinga naudoti namuose“, – apie gydymosi namuose būdus kalbėjo I. Sauserytė.
Taip pat galima kreiptis į gydytoją, kur karpos gali būti gydomos chirurginiu būdu, lazeriu arba šalčiu:
„Jeigu karpos atsiranda ant veido, lytiniuose organuose arba burnos gleivinėje, rekomenduojama kreiptis į specialistus. Į juos taip pat vertėtų kreiptis, jei norima, kad neliktų randų.“
Įspėja dėl naminių priemonių
Vis tik, nors yra priemonių, kurias galima naudoti namuose, vaistininkė įspėja nebandyti karpų šalinti naminėmis priemonėmis, nes galite prisidaryti dar daugiau žalos.
„Gydantis naminėmis priemonėmis dažnai padaroma dar daugiau žalos – žmonės išsidegina odą iki randų. Sveiką odą reikia saugoti, o žmonės dažniausiai nesaugo, rūgštis arba liaudiškas priemones deda tiesiai ant odos, atsiranda randai ir gijimas būna dar ilgesnis. Geriau nežaisti su savo sveikata“, – įspėja pašnekovė.
Paklausta, kokių dar klaidų reikėtų nedaryti, ji pabrėžia, kad vietos, kurioje iškilo karpa, negalima traumuoti, nes virusas gali pasklisti į kitas vietas ir atsirasti dar daugiau karpų:
„Be to, reikia saugoti save ir kitus žmones, užsiimti profilaktika – dėvėti savo avalynę, naudoti savo rankšluostį, baseinuose ir pirtyse turėti savo šlepetes ir avėti jas.“
Taip pat rekomenduojama drėkinti sausą odą, o jei gausiai prakaituojama – ieškoti būdų, kaip kovoti su šia problema.
O visų svarbiausia – rūpintis, kad imunitetas būtų stiprus, nes nuo karpų neapsaugotas nė vienas. Net karpoms pranykus arba jas pašalinus jos gali atsirasti toje pačioje arba kitoje vietoje, jei imunitetas nusilpsta.
„Vertėtų gerti vitaminą C, cinką, ežiuolę, žuvų taukus, vitaminą D – tai pagrindiniai imuniteto stiprinimo būdai, kurie svarbūs, nes stiprinant imunitetą karpa gali išnykti pati“, – kaip stiprinti imunitetą pataria vaistininkė I. Sauserytė.
Autorius: Živilė Kairytė, TV3.lt
