Parlamentarai skirtingai vertina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių Andriaus Bagdono ir Simono Gentvilo siūlymą atsisakyti šventinės Gegužės 1-osios dienos, o darbuotojams vietoj jos suteikti papildomą atostogų dieną.
Tačiau nepaisant skirtingų vertinimų, naujienų agentūros ELTA kalbinti politikai leido suprasti, kad švenčių ir atostogų klausimams abejingų nėra.
Seimo socialdemokratai tradiciškai tvirtai laikosi pozicijos, kad tai labai svarbi europinė ir tarptautinė data, kuri, kaip ir daugelyje šalių, turi būti nedarbo diena.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys“ Linas Kukuraitis sako, kad svarstymai išbraukti Tarptautinę darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo prilygsta teigimui, kad „Lietuvoje jau visų dirbančiųjų teisės užtikrintos, visi turi darbą, darbe pilnai užtikrinta sauga ir sveikata, arba teiginiui, kad darbas šiuolaikinėje visuomenėje nebėra svarbus“.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė asmeniškai palaikytų pasiūlymą šventine diena skelbti Gegužės 3-iąją – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną. Seimui ji taip pat siūlytų svarstyti idėją dėl trumpesnės darbo savaitės ar pvz. ilgųjų savaitgalių.
Tai, kad šis klausimas tikrai gali būti svarstomas yra įsitikusi Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, tačiau jos, nuomone, jis nėra pirmaeilis.
Seimo socialdemokratai: Gegužės 1-oji – ne sovietinė šventė
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis mano, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų pasiūlymas yra populistinis. „Gegužės 1-oji – ne sovietinė šventė”,- akcentuoja politikas.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas pataria projekto autoriams neklaidinti visuomenės. „Siūlytojai turėtų pagaliau pasiskaityti apie šią šventę ne iš sovietinių brošiūrų. Užteks klaidinti visuomenę. Gegužės 1-oji – labai svarbi europinė ir tarptautinė data, diena, skirta pažymėti žmonių išsikovotas teises, kurias šiandien laikome savaime suprantamomis: teisė į darbo užmokestį, poilsį, atostogas… Teisė į orų gyvenimą – o tai, matyt, konservatoriams ir liberalams nepriimtina“,- svarsto jis.
Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas primena, kad Gegužės 1–oji – nedarbo diena daugelyje šalių: pvz., Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Belgijoje ir kitose. „Konservatoriai ir liberalai nutyli, kad ši šventė Lietuvoje buvo minima tarpukariu”,- pastebi politikas.
L. Kukuraitis: visas šventes galima priskirti individualioms atostogoms, bet kas pradėtų dėtis su socialiniu visuomenės audiniu?
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis sako, kad gegužės pirma diena yra jau antrą šimtmetį skaičiuojanti Tarptautinė darbo diena, minima visame pasaulyje ir daugumoje šalių esanti nedarbo diena.
„Tai labai svarbi diena, išryškinanti darbo orumą, jo vietą kiekvieno mūsų gyvenime ir būklę kiekviename krašte. Svarstymai išbraukti Tarptautinę darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo prilygsta teigimui, kad Lietuvoje jau visų dirbančiųjų teisės užtikrintos, visi turi darbą, darbe pilnai užtikrinta sauga ir sveikata, arba teiginiui, kad darbas šiuolaikinėje visuomenėje nebėra svarbus. Sekant tokia kolegų Seimo narių logika, visas šventes, tai pat ir gražiausias religines bei šeimos šventes, galima būtų priskirti kiekvieno individualioms atostogoms, bet pagalvokime, kas pradėtų dėtis su socialiniu visuomenės audiniu?“,- svarsto politikas.
Jei liberalams rūpi turėti daugiau atostogų, jis siūlo tiesiai apie tai ir diskutuoti. „Galiu suprasti liberalų nemeilę dirbančiųjų bendruomenei, tačiau sunku suprasti, kodėl jie laisvas dienas, tai yra naštą darbdaviams, padidina dviem septintosiomis karto? Jeigu iš tiesų rūpi daugiau atostogų ar laisvo nuo darbo laiko, apie tai tiesiai ir diskutuokime“,- siūlo buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
R. Tamašunienė: siūlau pagalvoti apie ilguosius savaitgalius
Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sako, kad siūlymas panaikinti šventinę dieną – Gegužės 1- ąją ir vietoje jos suteikti darbuotojams papildomą atostogų dieną yra diskutuotinas.
„Atostogas žmonės planuoja individualiai, o kiekviena šventinė diena kuria bendrystę, šventinę aplinką“,- sako politikė.
Asmeniškai ji palaikytų pasiūlymą šventine diena skelbti Gegužės 3-iąją – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną. Ši istorinė Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos diena, kuri yra ypatingai svarbi Lietuvai ir Lenkijai, jos nuomone, verta didesnio dėmesio mūsų švenčių kalendoriuje.
R. Tamašunienė taip pat siūlo svarstyti Seimui trumpesnės darbo savaitės ir ilgųjų savaitgalių idėją.
„Seimui siūlyčiau svarstyti idėją ir dėl trumpesnės darbo savaitės ar pvz. ilgųjų savaitgalių, ką kitos ES šalys įvairiomis progomis siūlo savo gyventojams. Prasminga būtų tokį ilgąjį savaitgalį turėti pavasarį, gegužės mėnesį. Pvz. Lenkijoje populiarūs yra šventiniai piknikai gamtoje, visuotinis patriotinių dainų dainavimas“,- Eltai sakė parlamentarė.
I.Kačinskaitė-Urbonienė: klausimas nėra pirmaeilis
Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė- Urbonienė mano, kad šis klausimas tikrai gali būti svarstomas, bet jis nėra pirmaeilis.
„Kai tokios iniciatyvos ateina iš valdančiųjų, man kartais kyla mintis, ar tikrai tai pirmaeilis dalykas, kuris trukdo siekti proveržio valstybėje, užtikrinti orias gyvenimo sąlygas, stabilumą gyventojams“,- svarsto parlamentarė.
Pati idėja jai neatrodo atmestina, nes „tikrai tokios kaip Tarptautinės darbo dienos šventės beveik niekas nešvenčia“.
„Šis laisvadienis neturi nei gilių tradicijų, nei didelės reikšmės visuomenėje, požiūris į darbą yra taip pat gerokai pasikeitęs nuo sovietmečio. Logiška leisti pasirinkti darbuotojams, kada turėti papildomą atostogų dieną ir atsipūsti nuo darbo, skirti laiko kokybiškam poilsiui“,- Eltai sakė I. Kačinskaitė- Urbonienė.
Jos nuomone, svarbu ieškoti balanso tarp darbo ir poilsio, užtikrinant tiek verslų, tiek darbuotojų gerovę.
„Apskritai Lietuva yra viena tų valstybių, turinčių daug laisvadienių, kurie mūsų ekonomikai brangiai kainuoja – stoja kai kurie verslai, nedirba institucijos. Šis aspektas, manau, ypač svarbus ieškant balanso tarp darbo ir poilsio ir užtikrinant tiek verslų, tiek darbuotojų gerovę”,- sakė ji.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas įregistravo Atmintinų dienų, Švenčių dienų įstatymų ir Darbo kodekso pataisas, siūlančias Gegužės 1- ąją – Tarptautinę darbo dieną išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo ir ją paskelbti tik atmintina diena. Tačiau šios šventinės dienos praradimą siūloma kompensuoti, papildant kasmetinių darbuotojų atostogų dienų skaičių papildoma viena diena.
Jeigu Seimas pritartų, Gegužės 1-oji taptų tik atmintina darbo diena, tačiau darbuotojams padidėtų kasmetinių atostogų dienų skaičius iki 21 darbo dienos – būtų galimybė laisvai pasirinkti, kada pasinaudoti papildoma atostogų diena.
Seimo narių A. Bagdono ir S. Gentvilo teigimu, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Gegužės 1-oji didelei daliai visuomenės nebeturi šventinės reikšmės ir asocijuojasi su sovietine valstybės praeitimi.
Jų teigimu, šią laisvą dieną daugelis žmonių skiria asmeninėms reikmėms, o ne minėjimams.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
