Aplinkos ministerija vakar susitiko su savivaldybių atstovais, architektais, universitetų kraštovaizdžio ir želdynų specialistais, kad aptartų viešojoje erdvėje diskusijas sukėlusią Viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarką.
Ministerijos iniciatyva suburtoje darbo grupėje pakviesti dalyvauti Lietuvos savivaldybių asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilnius TECH universitetas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija.
Susitikimo metu paaiškinta, kaip pagal naujos redakcijos įstatymą skaičiuojamos parkų, skverų, miesto sodų bei želdynų prie pastatų normos, palyginta, kaip jos buvo skaičiuotos pagal anksčiau galiojusią tvarką, analizuojant konkrečius pavyzdžius iliustruota, kad dabar viešose erdvėse želdynų vienam gyventojui turi būti planuojama daugiau.
Pagal naująją tvarką žalieji plotai bus arčiau gyventojų – norma skaičiuojama artimesniu atstumu nuo gyvenamųjų namų – iki 1 km spinduliu. Tai atstumas, kurį galima nueiti per ne ilgesnį kaip 15 minučių ėjimą. Parkų ir skverų turi būti sukuriama tiek, kad jų 1 gyventojui šiuo maksimaliu atstumu tektų ne mažiau kaip 12-25 kv. m priklausomai nuo to, ar tai miestas, miestelis ar kurortas. Anksčiau norma skaičiuota 3 km atstumu.
Žaliųjų plotų kiemuose normos padidintos, ypač gamtinio karkaso teritorijose. Jeigu erdvės žaliesiems plotams sukurti trūksta, galima kompensuoti vertikaliais želdynais ant pastatų, bet tik iki 5 proc. reikiamo užželdinimo. Įvesta 10 proc. žaliojo ploto norma didelių miestų pagrindinio centro zonoje, ko iki šiol nebuvo.
Žaliojo ploto galima nepaskirti tik pramonės ir sandėliavimo teritorijose ir tik tokiu atveju, jeigu netoliau kaip už 50 m yra rekreacinės paskirties miškas ar parkas.
Gyventojai galės pasitikrinti, ar jų gyvenamajam kvartalui pasiekiamumo atstumu yra pakankamai parkų ir skverų, nes kiekviena savivaldybė savo interneto svetainėje turės viešinti informaciją, kiek kvadratinių metrų parkų ir skverų yra jų teritorijose. Atkreipiame dėmesį, kad į tą skaičių nebus įtraukti pakelių želdiniai ar kiemų medžiai.
Savivaldybių vykdomosios institucijos privalės ne rečiau, kaip kartą per 5 metus patikrinti, ar savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose priklausomųjų želdynų normos įvykdytos. Jeigu jų trūksta, turės paskirti teritorijas parkų ir skverų įkūrimui.
Darbo grupės susitikimai vyks reguliariai, bus aptariami skirtingi želdynų normų dydžiai ir jų skaičiavimo metodikos. Jei reikalinga, pagal grupės pasiūlymus bus inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų geriau apsaugoti žaliąsias erdves ir aiškiau apskaičiuoti želdynų normą.
