Lietuvoje penktadienį minia Laisvės gynėjų diena, bus pagerbtas Sausio 13-osios aukų atminimas.
Minėjimas tradiciškai prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes.
Prie pilietinės iniciatyvos prisijungti kviečia prezidentas Gitanas Nausėda, jis žvakutes uždegs ir pilietiškumo pamokoje dalyvaus Vilniaus Antakalnio gimnazijoje.
Seime vyks tradicinis Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija, renginių programą skelbia Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
2022 metų Laisvės premijos laureatas – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, per ceremoniją planuojamas jo vaizdo kreipimasis.
Minėjime kalbės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, parlamentaras, parlamento gynėjas, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, Sausio 13-osios įvykių liudininkas gydytojas Ričardas Daunoravičius, kariūnas Jurgis Bekampis.
Vidurdienį prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje aikštėje iškilmingoje ceremonijoje suplevėsuos valstybės vėliava.
Vyriausybėje rengiamas Laisvės gynėjų dienos minėjimas 8–12 klasių moksleiviams, vyks istoriko Norberto Černiausko pamoka „Sausio 13-osios vertybės“, bus rodomas režisieriaus Roberto Mullano (Roberto Malano) filmas „Mes dainuosim“.
Kaune minint Laisvės gynėjų dieną rengiama gėlių padėjimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir koncertas, pagrindinis minėjimo renginys vyks Kauno IX forto memorialiniame komplekse.
Jame bus organizuojama visuotinė akcija „Laisvės šviesai“ – Ukrainos kariams skirtų apkasų žvakių gamybos dirbtuvės.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
