Pagal Europos Komisijos paskelbtą Europos elektroninės valdžios vertinimo tyrimą „eGovernment Benchmark 2023“ Lietuva užima 7-ąją vietą ir yra lyderių grupėje tarp labiausiai technologiškai viešąsias elektronines paslaugas išvysčiusių šalių, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Praėjusiais metais Lietuva užėmė 8 vietą.
„Akivaizdus dar vienas mūsų sėkmingo ir produktyvaus darbo įrodymas – Lietuvos pirmavimas Europoje, vertinant elektroninių paslaugų techninį pritaikymą. Todėl toliau strategiškai investuodami į skaitmenines sistemas, kurias jau šiandien Lietuvoje naudoja beveik kiekvienas, kursime daugiau galimybių tiek gyventojams, tiek verslui lengviau ir be biurokratinių kliūčių gauti kasdien reikalingas paslaugas“, – pranešime teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šiuo metu Lietuvos Elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt – daugiau nei 650 elektroninių paslaugų. 2022 m. šio portalo paslaugomis pasinaudojo 79,6 proc. 18–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Elektroniniuose valdžios vartuose naudotojai yra sukūrę daugiau kaip 2,5 mln. paskyrų.
„Pastaruosius metus priimti sprendimai leido didinti viešojo valdymo efektyvumą ir sukurti daugiau skaitmenizuotų viešųjų paslaugų. Tai tik pradžia – jau suplanuoti papildomi veiksmai, padėsiantys tobulinti teisėkūros ir institucinę infrastruktūrą“, – teigė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Europos elektroninės valdžios lyderės lieka Malta ir Estija. Jų elektroninės viešosios paslaugos, palyginti su kitų Europos šalių paslaugomis, yra labiausiai orientuotos į vartotoją, skaidriausios, technologiškai išvystytos ir atviros vartotojams. Toliau rikiuojasi Liuksemburgas, Islandija, Suomija, Nyderlandai, Lietuva, Danija, Latvija, Turkija ir Norvegija.
Europos elektroninės atpažinties srities lyderės kartu su Lietuva yra Estija, Islandija, Danija ir Norvegija, kur daugiau nei 95 proc. paslaugų gali būti pasiekiamos naudojantis nacionaline eID identifikavimo sistema.
Europos Komisijos atliktame elektroninės valdžios vertinimo tyrime lyginama, kaip Europos šalių vyriausybės teikia viešąsias elektronines paslaugas. Tyrimu vertinamas e. paslaugų brandos lygis šalyje.
Šios viešosios elektroninės paslaugos vertinamos 4 pagrindiniais aspektais: orientacijos į vartotoją, skaidrumo, elektroninių paslaugų techninio pritaikymo ir tarpvalstybinio elektroninių paslaugų teikimo.
Elektroninių viešųjų paslaugų pažanga vertinama 35 šalyse: 27 ES valstybėse narėse, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Albanijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje ir Turkijoje.
