Politikams ieškant sprendimų, iš kokių šaltinių papildomai finansuoti gynybą, Lietuvos bankas (LB) siūlo skolintis bei didinti mokesčius, taip pat atsisakyti dalies lengvatų arba jas sumažinti. Pasak LB vadovo, tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. eurų, o tai sudaro 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
„Padarėme išvadą, kad gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – įplaukomis iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai galėtų būti finansuojami papildomomis mokestinėmis pajamomis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.
„Vienkartinio pobūdžio išlaidos, susijusios su infrastruktūros kūrimu, karinės įrangos įsigijimu, galėtų būti finansuojamos skolintomis lėšomis“, – pridūrė jis.
Analizę atlikęs LB siūlo atsisakyti ar sumažinti mokesčių lengvatų, padidinti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą.
G. Šimkus teigė, kad centrinis bankas valdžios institucijoms pirmiausia siūlo peržiūrėti galiojančią 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, 5 proc. pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms.
„Klausimas, ar iš tikrųjų ir kodėl yra mažesnis pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms? Suprantu, kad taip padedama mažam verslui, bet mes matome, kad tai iš principo veikia kaip ribojantis veiksnys verslui augti“, – teigė G. Šimkus.
Taip pat siūloma peržiūrėti akcizo lengvatas, tarp jų – žemės ūkyje naudojamam dyzelinui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą gyvybės draudimui bei kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose, nulinį artimųjų dovanų apmokestinimą.
„Klausimas yra ne tiek, ar atsisakyti šitos lengvatos (dyzelinui – BNS), bet ar jos dydis šiame kontekste yra adekvatus“, – teigė LB vadovas.
„Jeigu šituos skaičius, be gazolių, sudėtume, jau gautųsi 230 mln. eurų suma (per metus – BNS). Jeigu dar pridėtume 100 mln. eurų nekilnojamo turto mokesčio potencialą, tai būtų 300 mln. eurų – tai yra 0,4 proc. nuo BVP“, – teigė G. Šimkus.
Banko vertinimu, papildomas skolinimasis gynybai neturėtų reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui, tačiau viso poreikio finansavimas skolintomis lėšomis „pastebimai padidintų valstybės skolos lygį“.
Anot G. Šimkaus, didesnį gynybos finansavimą užtikrintų ir visuotinis NT mokestis taikant progresinį tarifą.
„Manyčiau, kad vienas iš sprendimų galėtų būti visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, taip pat kitokie turto mokesčiai“, – kalbėjo LB vadovas.
Anot G. Šimkaus, pratęsti laikinojo bankų solidarumo įnašo nesiūloma, nes Europos Centriniam Bankui (ECB) planuojant mažinti bazines palūkanų normas, šio mokesčio potencialo „liks gerokai mažiau“.
Pasak LB, papildomiems gynybos poreikiams 2025–2030 metais papildomai reikės skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – po 0,4 proc. BVP.
Politikai tariasi dėl papildomų lėšų gynybai, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.
Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.
Autorius Giedrius Gaidamavičius
