Praėjusią savaitę Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Planuojama, kad priėmus įstatymą kai kurie degalai brangs ir 30 centų už litrą.
Aplinkos ministerijos parengtos Akcizų įstatymo pataisos pradėtos svarstyti dar 2021 m. pabaigoje. Tačiau nuo to laiko papildomas Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) siūlomų pataisymų nesugebėjo apsvarstyti.
Taigi, tolesnis įstatymo svarstymas ir priėmimas visam šiam laikui buvo įstrigęs.
Vis dėlto praėjusią savaitę priimtas Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo atsisakyta Kaimo reikalų komiteto kaip papildomo. Tai atvėrė kelią tolesniam pataisų svarstymui ir priėmimui.
„Kadangi KRK yra paimta šiek tiek ilgoka pauzė, o pavasario darbų programoje numatyta šį projektą priimti jau kovo mėnesį, tai susiję su RRF’o (ES paramos Lietuvai – red. past.) pinigų atlaisvinimu, pats projektas pavasario darbų sesijos programoje pažymėtas NKL (nuoroda į Naujos kartos Lietuvos planą, red. past.) raidelėmis ir jos yra referencija į tai, kad tai yra svarbus projektas dėl RRF’o pinigų atlaisvinimo, kuris yra sustabdytas“, – Seimo posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jam antrino ir premjerė Ingrida Šimonytė:
„Akivaizdu, kad nėra noro įstatymo projektą svarstyti. O kaip sakė ministras S. Gentvilas, tai yra projektas, kuris yra susijęs su žaliuoju kursu. Atitinkamai, būdamas susijęs su žaliuoju kursu, jis yra susijęs su „Naujos kartos Lietuvos“ planu arba, paprastai kalbant, su RRF’o lėšomis, kurios yra suplanuotos Lietuvai, bet šiuo metu yra neatlaisvinamos ir nepervedamos, nes nėra priimami sutarti sprendimai.“
Seimo narys Viktoras Pranckietis tikino, kad jo vadovaujamas KRK rūpinasi žemdirbių interesais. O parengtos įstatymo pataisos esą yra su klaidomis. Pirmininkas vylėsi, kad pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas ištaisys klaidas ir paliks akcizo lengvatas žemės ūkyje naudojamam dyzelinui.
Kiek brangs degalai
Seimui grįžus prie pataisų svarstymo ir joms galutinai pritarus, dyzelinas, benzinas ir kitas iškastinis kuras palaipsniui turėtų brangti kasmet iki pat 2030 m.
Jeigu dabar akcizas gazoliams arba dyzelinui Lietuvoje yra 372 eurai už 1000 litrų, tai ilgainiui jis padidės iki 500 eurų ir prie jo bus pridėta 157,2 euro dydžio CO2 dedamoji.
Taigi, bendrai už vieną litrą dyzelino reikės mokėti ne 0,372 euro, kaip yra dabar, o 0,6572 euro akcizą (toks akcizas turėtų būti taikomas nuo 2030 m.)
Benzino akcizas ilgainiui didės nuo dabartinių 466 eurų už 1000 litrų iki 600 eurų (kartu su CO2 dedamąja). Tad už litrą benzino turėsime mokėti 0,6 euro akcizų.
Galutinė dyzelino ir benzino kaina priklausys nuo to, kokia bus jo savikaina ir kaip keisis pridėtinės vertės mokestis.
Naujame įstatymo pataisų projekte numatoma gerokai apriboti ir žemės ūkyje naudojamą pigesnį dyzeliną.
Pirmiausia būtų įvesta 100 tūkst. litrų kvota tokiems degalams, vėliau ji būtų sumažinta iki 50 tūkst. litrų per metus neviršijant Vyriausybės nustatytų kiekių (jie priklauso nuo dirbamos žemės ploto ir kt.).
Iškastinį kurą šildymui naudojantys gyventojai ir įmonės ar organizacijos taip pat turėtų suklusti.
Projekte numatoma, kad skaičiuojant skysto kuro (mazuto), akmens anglies, durpių ir kito kuro akcizą ilgainiui taip pat bus pridėta CO2 dedamoji. Priklausomai nuo kuro rūšies, ji papildomai sudarys iki 38,72 euro už toną.
Reikalauja žaliasis kursas?
Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, juo siekiama įgyvendinti tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus, taip prisidedant prie žaliosios ir teisingos ES ekonomikos pertvarkos pagal ES žaliąjį kursą.
Taip pat projektu siekiama įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas palaipsniui didinti gazoliams taikomą mokesčio tarifą iki dabartinio benzinui taikomo akcizų tarifo lygio bei nustatyti anglies dioksido dedamąją iškastiniam kurui, kuriam netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.
„Pažymėtina, kad 2021 m. EBPO pristatytoje Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo apžvalgoje dėmesys atkreipiamas į tai, kad Lietuvos mokesčiai energiniams produktams neatspindi energijos naudojimo įtakos aplinkosauginėms išlaidoms. EBPO apžvalgoje pažymėjo, kad galiojantys iškastinio kuro mokesčiai yra nedideli, ypač kelių sektoriuje. Taip pat Lietuvoje taikomi akcizai gazoliams ir benzinui yra vieni mažiausių akcizų ES ir tarp EBPO narių, o akcizų tarifas, nustatytas gazoliams, yra mažesnis nei benzinui. Todėl siekiant pageidaujamo rezultato efektyviai skatinti perėjimą prie mažiau taršių ar netaršių transporto priemonių naudojimo, būtina nuosekliai didinti šių degalų apmokestinimą. Tad degalams taikomi akcizų tarifai turėtų būti susieti su CO2 išmetimu“, – aiškina Aplinkos ministerija.
Šaltinis: Tv3.lt
