Lietuvos energetikos agentūros rugpjūčio mėnesio energetikos duomenų apžvalga rodo, kad visą praėjusį mėnesį kilo degalų kainos, brango elektra, tačiau pigo biokuras, o gamtinių dujų kaina, nors pasižymėjo augimu, išliko mažesnės nei 2021-ųjų rugpjūtį. Artėjanti tradicinė Europos judumo savaitės, prie kurios Lietuva prisijungia kasmet rugsėjo 16–22 dienomis, paskatino apžvelgti ir mūsų šalies transporto sektorių, nes didžiausia pasaulyje tvaraus judėjimo kampanija skatina taupyti energijos išteklius.
Lietuvos energetikos agentūros energetikos duomenimis, per metus nuo 2022-ųjų rugsėjo 1 d. iki 2023-iųjų rugsėjo 1 d. grynųjų elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo 3 384 vnt., arba 51,9 procento.
Tačiau Lietuvoje vyrauja dyzeliu varomi automobiliai – jie sudaro 66,3 proc. lengvųjų keleivinių (M1 kategorijos) transporto priemonių parko, benzinu varomi automobiliai – 22,9 proc. Visame lengvųjų automobilių parke grynieji elektromobiliai šiuo metu sudaro 0,6 proc., iš išorės įkraunami hibridai – 0,4 procento.
Vertinant įvairiais degalais varomų automobilių vidutines metines energijos sąnaudas, kai metinė rida – 15 000 km, matyti, kad benzinu varomas automobilis vidutiniškai per metus sunaudoja daugiau nei 9 MWh energijos.
Tuo metu įvertinus elektromobiliui reikalingas vidutines metines energijos sąnaudas, kai metinė rida – 15 000 km, matome, kad vidutiniškai turėtų užtekti mažiau nei 3 MWh energijos. Hibridinis automobilis, priklausomai nuo jo naudojimo režimo, sunaudoja 1,5 karto mažiau energijos nei benzinu varoma transporto priemonė.
Taigi, pakeitus vieną benzinu varomą automobilį į elektromobilį, per metus galima sutaupyti daugiau nei 6 MWh energijos. Pakeitus dyzelinį automobilį į elektromobilį, sutaupoma daugiau nei 5 MWh energijos per metus.
Skaičiuojant pagal 2023 m. rugpjūčio degalų ir elektros energijos kainų vidurkius, per metus benzinu varomo automobilio degalams išleidžiama beveik 1800 eurų. Kraunant elektromobilį savo namuose naktį, metinės išlaidos elektrai nesiekia 500 eurų per metus.
Vertinant elektros sektoriaus duomenis, matyti, kad rugpjūčio mėnesį elektra brango. 34-oji šių metų savaitė (rugpjūčio 21–27 d.) pasižymėjo aukščiausiomis didmeninės elektros kainomis šiais metais, tačiau rugpjūčio vidutinė elektros kaina išliko mažesnė nei šių metų sausio ar vasario mėnesių vidutinės kainos.
Labiausiai elektra brango Suomijoje bei Lietuvoje ir Latvijoje. Tam įtakos turėjo dėl techninių problemų išjungtas Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės antrasis reaktorius. Nutrūkęs jo energijos tiekimas, tuo pat metu esant mažai elektros gamybai vėjo elektrinėse, sukūrė elektros generacijos trūkumą regione.
Šiemet rugpjūtį Lietuvos vėjo elektrinėse buvo pagaminta daugiau nei 153 GWh elektros energijos, kuri patenkino beveik šeštadalį šalies elektros energijos poreikio, ir tai net 111 proc. daugiau, palyginti su 2022-ųjų rugpjūčiu, kai pagaminta 73 GWh elektros energijos, bet 8,97 proc. mažiau, palyginti su šių metų liepos mėnesiu.
Antrojoje rugpjūčio pusėje regione atsiradus elektros energijos trūkumui, nacionalinės elektros gamybos balanse svarbų vaidmenį vaidino šiluminės elektrinės, per mėnesį pagaminusios elektros energijos kiekį, tenkinusį beveik 12 proc. šalies elektros energijos poreikio.
Nacionalinis elektros energijos vartojimas rugpjūtį, palyginti su kitais šių metų šiltojo sezono metu mėnesiais, buvo didžiausias. Tam galėjo turėti įtakos tai, kad rugpjūtis buvo šilčiausias mėnuo šiais metais: mėnesio vidutinė temperatūra buvo 19,5°C, liepos – 17,6°C, birželio – 17,1°C.
Per mėnesį nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio1 kWh kaina, palyginti su liepa, padidėjo 11,8 proc. – nuo 0,1958 Eur/kWh iki 0,2189 Eur/kWh. Fiksuotos elektros energijos kainos planų vidutinė mėnesio 1 kWh kaina rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, sumažėjo nuo 0,238 Eur/kWh iki 0,235 Eur/kWh (12 mėn. kainos fiksavimas) ir nuo 0,267 Eur/kWh iki 0,265 Eur/kWh (24 mėn. kainos fiksavimas).
Gamtinių dujų kaina rugpjūčio mėnesį pasižymėjo augimu Nyderlandų TTF prekybos taške, tačiau nuo mėnesio pabaigos dujų kainos išlieka mažesnės nei buvo tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. Klaipėdos SGD terminalas veikė beveik 83 proc. pajėgumu, Baltijos šalių rinkai patiekta per 3,1 TWh gamtinių dujų. Didžioji dalis į Lietuvą atgabentų gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms, Lietuvoje suvartota 0,99 TWh gamtinių dujų – tai 12,5 proc. daugiau nei liepos mėnesį.
Nepaisant nedidelio biokuro pabrangimo rugpjūčio pradžioje, beveik visą aptariamą mėnesį biokuras Lietuvoje pigo ir mėnesio pabaigoje kainavo 19,31 Eur/MWh. Nuo rugpjūčio vidurio biokuro kaina Lietuvoje buvo mažiausia tarp Baltijos šalių, tai pirmas ilgesnis tokių kainų tendencijų laikotarpis nuo 2022 m. gegužės.
Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuojamas Brent naftos brangimas. Remiantis naujausiais duomenimis, Brent naftos kaina artėja 2022 metų lygio link. Pagal ateities sandorius manoma, kad Brent naftos kaina iki metų galo ir išliks ties 90 USD/bbl riba.
Baltijos šalyse degalai ir toliau pigiausi išlieka Lietuvoje, tačiau visą 2023 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo fiksuojamas degalų brangimas. Vis dėlto degalai šį rugpjūtį buvo 0,1–0,4 Eur/l pigesni nei lygiai prieš metus.
Benzino vidutinės kainos praėjusį mėnesį, palyginti su liepa, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje padidėjo 0,06–0,08 Eur/l. Lenkijoje ir Vokietijoje benzinas brango mažiau– vidutinės kainos padidėjo atitinkamai 0,02 Eur/l ir 0,05 Eur/l. Benzino vidutinių kainų padidėjimas per mėnesį visose lyginamose šalyse, išskyrus Lenkiją, buvo didžiausias šiais metais.
Dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Vokietijoje per rugpjūčio mėnesį padidėjo 0,12–0,13 Eur/l. Lenkijoje dyzelino vidutinės kainos padidėjo mažiau – 0,03 Eur/l. Dyzelino vidutinių kainų padidėjimas per mėnesį visose lyginamose šalyse buvo didžiausias šiais metais.
