Absoliuti dauguma studentų, norėjusių apsigyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose, galėjo tai padaryti, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Kaip pirmadienį pranešė ministerija, jis lankėsi Vilniaus universiteto ir „Vilnius Tech“ bendrabučiuose, domėjosi studentų apgyvendinimo situacija.
„Šiandien matome, kad absoliuti dauguma studentų, kurie naujais mokslo metais norėjo apsigyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose, galėjo tai padaryti – universitetai ir kolegijos turėjo pakankamai vietų bendrabučiuose, jie nuolatos atnaujinami“, – sako ministras.
Ministerijos teigimu, pernai pritrūkus vietų aukštųjų mokyklų bendrabučiuose kilo iššūkių dėl studentų apgyvendinimo, tačiau ministerija ir aukštosios mokyklos kartu suskubo ieškoti sprendimo būdų, kad situacija ateityje nepasikartotų.
Pasak G. Jakšto, ministerija ir aukštosios mokyklos siekia, jog studentams būtų prieinama kokybiška infrastruktūra ir jie galėtų patogiai naudotis bendrabučių paslaugomis.
„Aukštosios mokyklos turi ir tokių apgyvendinimo vietų, kurioms reikalingi atnaujinimo darbai, todėl dar ne visų jų sąlygos yra tokios, kokių norėtume. Ministerijos parengtomis priemonėmis sudarome galimybes atnaujinti aukštųjų mokyklų pastatus bei studentų bendrabučius ir taip užtikrinti geresnes studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygas“, – pažymi G. Jakštas.
Ministerijos iniciatyva pernai startavo valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa. Programai įgyvendinti valstybė iki 2025 metų skyrė per 8,5 mln. eurų, atnaujinti planuojama mažiausiai 10 bendrabučių.
Kaip skelbiama, praėjusiais mokslo metais bendrabučių atnaujinimui skirta beveik 2 mln. eurų. Programa jau pasinaudojo trys aukštosios mokyklos, pradėti penkių bendrabučių pastatų atnaujinimo darbai.
Nuo 2020 metų Viešųjų investicijų plėtros agentūra aukštųjų mokyklų infrastruktūros atnaujinimui bei plėtrai teikia paskolas. Paskolos lėšomis gali būti finansuojamas aukštųjų mokyklų pastatų, įskaitant bendrabučius, išorės ir vidaus atnaujinimas, naujų pastatų statyba, kiti su pastato atnaujinimu ar plėtra susiję rangos darbai. Šiuo metų yra sudaryta 10 sutarčių dėl aukštojo mokslo įstaigų modernizavimo, trys iš jų – dėl aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių renovacijos.
Bendrabučiai atnaujinami, planuojamos statybos
Vilniaus universiteto kancleris Raimundas Balčiūnaitis sako, kad universiteto bendrabučiai ne tik remontuojami, tačiau galvojama ir apie naujų statybą.
„Saulėtekyje esančiame bendrabučių miestelyje planuojame statyti naują penkių bendrabučių kompleksą, kuris leis papildomai apgyvendinti daugiau nei 500 studentų. Naujieji bendrabučiai bus modernūs, energetiškai efektyvūs, juose studentai gyvens nebe po tris, bet po vieną ar po du“, – pažymi kancleris.
Be naujų beveik 300 kambarių bendrabučiuose studentų lauks ir modernios poilsio, mokymosi zonos, terasos ir kiti patogumai. Statybos leidimą šiam kompleksui tikimasi gauti iki kitų metų pabaigos.
„Vilnius Tech“ valdo penkis bendrabučius. Nuo 2016 metų, anot kanclerio Vaidoto Trinkūno, atnaujinta apie 60 proc. apgyvendinimo vietų, bendrojo naudojimo erdvių. Šiuo metu baigiamas ruošti dar vienas bendrabučio remonto projektas.
„Kiekvienais metais investuojame į universiteto valdomų bendrabučių atnaujinimą. 2022–2023 metais bendrabučių remontui iš viso skirta apie 1 mln. eurų. Šiuo metu universitetas taip pat aktyviai vykdo mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo darbus“, – teigia V. Trinkūnas.
Kaip skelbia ŠMSM, nuomos kaina yra vienas pagrindinių aspektų, į kuriuos atsižvelgia studentai, spręsdami, ar nuomotis būstą, ar apsigyventi bendrabutyje. Lietuvoje bendrabučio kambario kaina svyruoja nuo 50 iki 250 eurų, Vakarų Europos šalyse – nuo 500 iki 800 eurų, tačiau ne visi užsienio universitetai siūlo bendrabučių paslaugą.
Be kainos studentams svarbu ir gyvenamoji aplinka, atstumas iki aukštosios mokyklos, susiekimo galimybė su kitais miesto rajonais.
