Nusidėvėjusiems skirstymo tinklams reikalinga kone 1,5 mlrd. eurų investicijų. Plačiau papasakojo ESO vadovas Renaldas Radvila.
– Kas labiausiai nusidėvėjo ir kaip greitai reikėtų tai pakeisti?
– Kalbant apie nusidėvėjimą, pradėčiau nuo to, kad yra tik vienas požiūris į tinklą – buhalterinis. Energijos skirstymo operatorius žiūri į tinklus ir juos modernizuoja arba atstatinėja pagal tinklo patikimumą. Nežiūrint į tai, kad mes turime buhalteriškai nusidėvėjusį tinklą, tačiau, jei jis yra patikimas, investuojama į kitas sritis, ten, kur klientai labiausiai pajustų investuotus pinigus.
– Sakote, kad tinklai nusidėvėjo tik buhalteriniais skaičiais, o ne realiai. Ar gyventojams yra dėl ko baimintis, jei tas tinklas nebūtų rekonstruotas taip, kaip norėtų Valstybės kontrolė? Ar neatsitiktų kažkokių elektros sutrikimų? Ar nekristų elektros kokybė?
– Vienas iš pagrindinių dalykų, kuris ir yra stebimas, tai – tinklo patikimumas. Tai reiškia kuo mažiau nutrūkimų tiek verslui, tiek gyventojams. O jei tokie dalykai atsitiktų, kad jų trukmė būtų kuo trumpesnė. Tai yra pagrindiniai du dalykai, kurie apsprendžia tinklo patikimumą. Paskui šiuos rodiklius keliauja investicijos. Atliekamos analizės, analizuojama klientų situacija.
– Nusidėvėjimas – natūralus procesas. Kodėl taip nutiko, kad staiga atsirado milžiniška suma? Kodėl iki šiol negirdėjome, kad reikalingos investicijos tvarkyti skirstomuosius tinklus?
– Pasikartosiu, kad pats skaičius savaime neparodo realios situacijos. Jei mes turėtume 100 proc. atstatytą tinklą ir nė vieno tinklo elemento nebūtų senesnio nei jo buhalterinė vertė, tai negarantuotų mums, kad turėtume patikimą tinklą. Kai kalbame apie tinklo elementų nusidėvėjimą, pagrindinis dalykas turėtų būti tinklo patikimumas. Tai nėra vien tik elementų keitimas, bet ir įvairūs sprendimai, kurie leidžia ir užtikrina klientui nepertraukiamą tiekimą. Svarbiausia yra tai, kad klientams nenutrūktų elektros tiekimas. Visas dėmesys turėtų būti skiriamas ne nusidėvėjusių elementų keitimui, o sprendimams, kurie užtikrina, kad elektros energija pasieks jūsų namus.
– Esate paminėjęs, kad vienas centas tarife yra apytikriai 100 mln. eurų per metus. Esą, kiek norime didinti investicijų sumą, tai tiek centų tarifas ir turėtų didėti. Kiek elektros kaina turėtų pakilti, kad jūsų bendrovė galėtų tinkamai prižiūrėti įrangą?
– Noriu įnešti aiškumo. Kai kalbame apie elektros kainą, tai galutinė kaina turi daug dedamųjų dalių. ESO dalis sudaro maždaug 4 centus elektros energijos kainos. Kai kalbame apie tai, kokios lėšos reikalingos, tai kas metus ar pusmetį reguliuotojas nustato, koks bus ESO tarifas. ESO šiandien turi tiek dešimties metų investicijų planą, tiek ir trumpesnių perspektyvų planą. Šiandien tos investicijos tikrai yra pakankamos.
– Kiek bendrovei bus skausminga grąžinti milijonines permokas?
– Milijoninės permokos yra suplanuotos grąžinti ir yra pateiktas terminas iš reguliuotojo pusės. Akivaizdu, kad šios lėšos bus grąžinamos iš pelno. Labai svarbu užtikrinti tvarų investicijų lygį. Tai reiškia, kad mes galėtume investuoti į tinklą.
– ESO pelningumas mažėja jau keletą metų, nors pardavimo pajamos auga. Kokios to priežastys? Kaip planuojate baigti šiuos metus?
– Tikrai negaliu pasakyti, kaip planuojame baigti šiuos metus. Tą galėsime pasakyti tik po rezultato auditavimo. Kadangi įmonė reguliuojama, ji negali būti lyginama su įprastomis komercinėmis veiklomis. Tarifas nustatomas reguliuotojo.
Kopijuoti, platinti, skelbti LNK.lt turinį be LNK.lt raštiško sutikimo draudžiama.
