Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kartu su grupe Seimo narių siūlo leisti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) gaminti karinę ginkluotę.
Parlamentarai siūlo atšaukti nuo 1995 metų šiose zonose galiojantį draudimą verstis ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.
„Geopolitinė ir ekonominė situacija šalyje nuo to laiko pasikeitė, norime plėsti ir stiprinti lietuvišką gynybos pramonę, todėl įstatyme numatyti ribojimai neteko prasmės“,– Laisvės frakcijos pranešime cituojama A. Armonaitė.
Pasak ministrės, reikia išnaudoti Lietuvoje veikiančius LEZ kaip galimybę čia kurtis naujoms lietuviškoms gynybos įmonėms arba kviesti užsienio investuotojus.
Ji pažymi, kad dėl karo Ukrainoje augant ginkluotės paklausai Lietuva siekia didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę bei lietuviškos kilmės produktų eksportą.
Pranešime nurodoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija prieš kelis mėnesius iš Krašto apsaugos ministerijos perėmė Gynybos investicijų fondą, per kurį bus skatinama eksperimentinė plėtra ir inovacijų veiklos gynybos bei saugumo srityje, įgyvendinama finansinė priemonė „MILInvest“. Fondo valdytoja – bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
Per „MILInvest“ bus finansuojamos dvejopo naudojimo technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys, autonominės sistemos, biotechnologijos, kvantinės, viršgarsinės ir kosmoso technologijos, naujosios medžiagos ir varomosios sistemos. Įgyvendinant priemonę bus sudaromos sąlygos kurti naujus produktus, finansuoti ankstyvos stadijos įmones, kurti įmones ir joms augti, o tai leis pritraukti į Lietuvą NATO investicijas.
Pranešime pažymima, kad Lietuvoje išvystyta lazerių, elektros optikos, puslaidininkių pramonė, informacinių sistemų technologijos, kibernetinis saugumas, 3D, dirbtinio intelekto, gyvybės mokslų, kosmoso taip pat papildytos realybės technologijos, kurios gali būti pritaikytos gynybos sektoriui ir atitinka NATO ir Europos Sąjungos ateities technologijų prioritetus.
Nemažai Lietuvos įmonių, nekuriančių galutinių produktų, gamina daug komponentų, kuriuos eksportuoja kitų šalių gamintojams, tiesiogiai susijusiems su aeronautikos ir gynybos sektoriumi.
