Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė skeptiškai vertina svarstymus dėl rusiškų mokyklų uždarymo ir ragina politikus nenaudoti šio klausimo politinių dividendų rinkimuisi.
Pasak ministrės, tarptautiniai tyrimai rodo žemesnius tautinių bendrijų mokinių pasiekimus, tačiau orientuotis ji siūlo į ugdymo kokybės užtikrinimą, kad vaikams būtų užtikrintas geriausias mokymas.
„Jos (rusiškos mokyklos – BNS) gali išlikti, bet turi pirmiausia būti moksleivis viso to centras, nes dabar man kartais atrodo, kad direktoriams labiau reikia nei vaikams, o vaikai turi turėti kuo geriausią švietimą ir nuo to neturėtumėm pabėgt. Dabar pasakyti, kad nuo rytojaus mes uždarysime visas mokyklas, būtų klaiki klaida, ir siūlau to nedaryti“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Armonaitė.
A. Armonaitės vertinimu, rusiškų mokyklų uždarymo klausimą iškėlę politikai jautrioje geopolitinėje situacijoje bando didinti savo populiarumą. Ji ragina jokių „staigių judesių“ nedaryti.
„Dabar naudojame šią jautrią situaciją geopolitinę ir viską uždarome, naikiname ir panašiai. To reikėtų nedaryti, tai yra vaikai, tai yra jų gyvenimai, jie ten kuriasi mokyklose, kokios asmenybės iš ten išeis, turės įtakos mūsų šalies gyvenimui“, – teigė A. Armonaitė,
„Aš čia jokių staigių judesių dėl mokyklų uždarymo nedaryčiau, yra Lietuvoje ir buvo puikių mokyklų, kuriose dėstoma kita kalba, ar tai lenkų, ar rusų, todėl reikia labai atsargiai prie šito klausimo prieiti, ne populistiškai, ne drastiškai, ne feisbuko postais, o analize“, – kalbėjo Laisvės partijos vadovė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.
Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.
Pagal dabartinį įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.
Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.
Minimu laikotarpiu rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje.
Autorė Milena Andrukaitytė
