Šiais metais vasario mėnuo turėjo papildomą dieną – vietoje 28 dienų vasaris turėjo 29 dienas, todėl 2024 metai turės 366 dienas. Tokie metai vadinami keliamieji metai.
Papildoma diena pridedama tam, kad kalendorinius metus priartintų prie astronominių metų. Astronominiai įvykiai nevyksta kas tikslų dienų skaičių, todėl kalendorius, kuris kiekvienais metais turi vienodą dienų skaičių per laiką atitoltų nuo astronominio įvykio, kurio pagrindu jis sudarytas.
Kalendoriniai metai įprastai yra 365 dienų ilgumo. Šie vadinamieji „įprasti metai“ nusako dienų skaičių, per kurį Žemė apskrieja aplink Saulę. Tačiau 365 dienos iš tiesų yra suapvalintas skaičius. Iš tiesų Žemei reikia 365,242190 dienų, kad ji apskrietų aplink Saulę – arba 365 dienų, 5 valandų, 48 minučių ir 56 sekundžių.
Šie „šalutiniai“ metai yra šiek tiek ilgesni už kalendorinius metus. Jeigu mes nieko nedarytume su šiuo papildomu laiku, metų laikai imtų slinktis. Tai sukeltų daugybę problemų – kadangi, pavyzdžiui, per 700 metų mūsų vasaros, kurios įprastai prasideda birželio mėnesį, prasidėtų gruodžio mėnesį.
Kas ketverius metus pridėjus po papildomą dieną, mes prisitaikome prie „šalutinių“ metų – tačiau tai ne visiškai atitinka tikrovę. Paprasčiausia matematika rodo, kad per ketverius metus tarp „šalutinių“ ir kalendorinių metų susidaro ne 24 valandų skirtumas, o 23,262222 valandų skirtumas. Tad ir vėl viskas apvalinama. Kas ketverius metus pridėdami po papildomą dieną, kalendorinius metu prailginame 44 minutėmis. Ilgainiui šios 44 minutės taip pat paslinktų metų laikus.
Dėl šios priežasties ne visuomet kas ketvirti metai yra keliamieji metai. Taisyklė paprasta – jeigu metai dalinasi iš 100, tačiau nesidalina iš 400, keliamieji metai yra praleidžiami. Pavyzdžiui, 2000 metai buvo keliamieji metai – tačiau 1700, 1800 ir 1900 metai nebuvo keliamieji metai. Sekantį kartą keliamieji metai bus praleisti 2100 metais.
Ir kodėl tokie metai i6vis vadinami „keliamaisiais“ metais? Na, įprastus metus sudaro 52 savaitės ir 1 diena. Tai reiškia, kad jeigu vienais metais savo gimtadienį švenčiate pirmadienį, kitais metais jį švęsite antradienį – tačiau jeigu kiti metai yra keliamieji metai, jie perkeliami dar viena diena, ir gimtadienį švęsite trečiadienį.
O jeigu gimėte vasario 29 dieną, dar nereiškia, kad gimtadienį švęsite tik kas ketverius metus. Likusius trejus metus savo gimtadienį švenčiate kovo 1 dieną – ir senstate kaip ir visi žmonės.
Dėl keliamųjų metų mūsų metų laikai visuomet išliks tokie patys ir prasidės vienodu metu – o kalendoriniai metai atitiks šalutinius metus.
Julijaus kalendoriuje keliamieji metai yra tie, kurie be liekanos dalijasi iš 4.
Grigaliaus kalendoriuje keliamieji metai skaičiuojami kaip Julijaus kalendoriuje, tačiau paskutiniai amžiaus metai (dalijasi iš 100 be liekanos) yra keliamieji tik tada, jei be liekanos dalijasi iš 400.
