Naujienos

Gedimino kalną siūloma gelbėti šalinant dalį Aukštutinės pilies ir gynybinės sienos

Gelbstint ekstremalios padėties Gedimino kalną trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus aptarti Kultūros ministerijos siūlomi darbai 2019 metais.

Kultūros ministerija ateinančiais metais siūlo parengti kompleksinį viso Gedimino kalno tyrimų, projektavimo, statybos ir tvarkybos darbų projektą.

Kaip pabrėžiama siūlymuose, suderinus su Kultūros paveldo departamentu ir Kultūros ministerija, būtina numatyti pašalinti Aukštutinės pilies rūmų liekanose 1980 metais ir vėliau atliktų atkūrimo darbų metu panaudotą netinkamų plytų mūrą ir pietrytinės gynybinės sienos imitaciją.

 

Taip pat Kultūros ministerija siūlo atlikti prevencinių apsaugos techninių priemonių įrengimo darbų projektinių sprendinių vertinimą, įgyvendinti viešųjų pirkimų procedūras dėl tyrimų, tvarkybos ir projektavimo darbų bei juos įgyvendinti.

Atsižvelgiant į atliktus darbus ir dabartinę Gedimino kalno padėtį, Kultūros ministerija pateikė siūlymą neatšaukti ekstremaliosios padėties.

Vilniaus Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, todėl reali grėsmė, kad gali būti naujų nuošliaužų pietrytiniame šlaite, kuris nėra stabilus. 

 

Kalno būklės stebinti Kultūros ministerija buvo įpareigota pateikti stabilizavimo priemonių planą Vyriausybės komisijoje artimiausiu metu. 

Ekstremalią situaciją Vilniaus piliavietės teritorijoje Vyriausybė nutarė skelbti prieš metus. 

Dar pusmečiu anksčiau ekstremalią situaciją šioje teritorijoje paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė.

Gedimino kalnas arba Pilies kalnas – erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos, priklausanti Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui. Gedimino kalnas per daugelį šimtmečių apgriuvo, jo griuvimas buvo vienas iš fortifikacijos veiksnių, o jo nuošliaužos atliko vieną iš gynybinių funkcijų. 

Kalnas buvo be medžių, bet XX a. pabaigoje buvo visiškai užaugęs medžiais, kurie 2011-2013 metais buvo visiškai iškirsti. 

2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016-2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų. Manoma, kad nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo padaryti ant kalno šlaito įrengtas funikulierius, papėdėje atstatyti Valdovų rūmai.

Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
0 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Back to top button