Erkinis encefalitas yra erkių platinama virusinė infekcija, sukelianti centrinės nervų sistemos pažeidimus. Ligos sukėlėją dažniausiai perneša Ixodes ricinus erkės, Lietuva pagal infekcijos paplitimą priklauso endeminei zonai, kartu su kitomis Baltijos šalimis, Suomija, Švedija, Vokietija, Čekija ir Slovėnija.
Pirmosios erkės Lietuvoje šiais metais pastebėtos jau kovo mėn. pradžioje – kas yra keliomis savaitėmis anksčiau nei 2023 metais. Ankstyvėjantį erkių aktyvumą ir didėjantį erkinio encefalito paplitimą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje lemia klimato pokyčiai. Prognozuojama, kad dėl šiltėjančių orų paplitimas tiks augs, ypač – Šiaurinėje Europos dalyje.
Erkinio encefalito simptomai dažniausiai atsiranda po 1-2 savaičių nuo erkės įsisiurbimo ar termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų suvartojimo. Erkiniam encefalitui būdinga dvibangė ligos eiga: iš pradžių jaučiami į gripą panašūs simptomai, po jų seka 1-30 dienų „pasveikimo“ laikotarpis, po kurio ryškėja su galvos ar stuburo smegenimis susiję sunkūs sveikatos sutrikimai – meningitas, meningoencefalitas, encefalitas. Apie 30% šia infekcija persirgusių asmenų turi ilgalaikes neurologines pasekmes, tokias kaip lėtiniai galvos skausmai, kognityvinių funkcijų sutrikimai ar paralyžius. Nuo erkinio encefalito miršta iki 4% užsikrėtusiųjų.
Vietos, kuriose didžiausia rizika įsisiurbti erkei, yra nenušienauti žolynai, krūmynai, miško takai. Atsargumo priemonių turi imtis lauke augintinius vedžiojantys miesto gyventojai, kadangi erkes į namus gali parnešti ir keturkojai gyvūnai. Didesnę riziką taip pat turi medžiotojai, uogautojai, grybautojai, gamtoje mėgstantys leisti laiką ar sportuojantys asmenys. Kadangi Vilnius yra laikomas vienas iš žaliausių miestų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, tikimybė, kad miesto parke jums įsisiurbs erkė – nemaža.
Nuo erkių galima apsisaugoti fizinėmis priemonėmis – tinkamai paruošta apranga, repelentais. Pabuvus gamtoje, svarbu apžiūrėti kūną ir aptikus įsisiurbusią erkę – kuo greičiau ją ištraukti. Vis dėlto, pats svarbiausias apsaugos nuo erkinio encefalito būdas – skiepijimasis. Lietuvoje prieinami skiepai yra saugūs ir efektyvūs, vakcinacija galima įprastine ar pagreitinta schemomis. Pagal papildytą Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, nuo 2024 m. rugsėjo 1 dienos numatoma kompensuoti vakcinaciją nuo erkinio encefalito 50 metų amžiaus ir vyresniems asmenims.
Ką daryti įsisiurbus erkei? Pastebėjus įsisiurbusią erkę, rekomenduojama ją kuo greičiau pašalinti. Šią procedūrą galima atlikti namuose ar sveikatos priežiūros įstaigoje. Erkės pašalinimo eiga:
- Erkė suimama kuo arčiau odos, naudojant švarų pincetą.
- Kuo stipriau suspaudus pincetą, judesiu į viršų erkė ištraukiama. Traukimo metu, erkės sukti nerekomenduojama.
- Kartais odoje lieka erkės burnos dalys (matosi vadinamieji „ūsai) – jas traukiame su pincetu pakartotinai. Nepavykus jų pašalinti –oda nuplaunama su muiluotu vandeniu, dezinfekuojama.
- Ištrauktos erkės negalima traiškyti.
- Panaudotas vienkartinis pincetas išmetamas, daugkartinis – nuplaunamas su muilu, dezinfekuojamas. Rankos nuplaunamos su muilu ir dezinfekuojamos.
- Rekomenduojama įsiminti erkės įsisiurbimo datą dėl galimo užsikrėtimo erkiniu encefalitu ar kitomis, erkių pernešamomis infekcijomis. Ši informacija bus naudinga, pastebėjus įtartinus simptomus.
