Vilniaus universiteto Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje pirmą kartą atlikta nervų transpozicijos operacija, siekiant atkurti plaštakos judesius po stipininio nervo pažeidimo. Operaciją inicijavo ir atliko gydytojai Mykolas Udrys ir Paulius Dobrovolskis, padedant doc. dr. Mindaugui Minderiui.
Rankos nervų pažeidimai – dažna traumų pasekmė, kurią galima ištaisyti: pažeistą nervą galima susiūti, o jei dėl defekto nervo galų suartinti nėra galimybės, atliekama nervo plastika – defektas užpildomas donorinio nervo intarpais: „Abiejų tipų operacijos atliekamos nuo pirmųjų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus įkūrimo metų”, – sako doc. dr. M. Minderis.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai neįmanoma nei susiūti nervo, nei atlikti jo plastikos. Taip nutiko ir 29 metų pacientui, kuriam šalinant giliai dešinėje pažastyje buvusį nervo auglį, buvo pažeistas stipininis nervas – pacientas prarado galimybę tiesti riešą ir pirštus. Įprastais metodais rekonstruoti pažeistą nervą nebuvo galimybės dėl aukšto pažeidimo, neprieinamos vietos ir didelio defekto.
Tokiais atvejais plaštakos judesiams pagerinti įprastai atliekama sausgyslių transpozicijos operacija, kurios metu kompensuojami 3 pagrindiniai plaštakos tiesimo judesiai. Pastaraisiais metais medicininėje literatūroje daugėja straipsnių apie visiškai naują nervo funkcijos atkūrimo metodą – nervų transpoziciją, leidžiančią atkurti net 8 raumenų inervaciją ir nepriklausomus pirštų ir riešo judesius. Paskatinti savo mokytojo doc. dr. M. Minderio, M. Udrys ir P. Dobrovolskis nusprendė pritaikyti šį naują, iki šiol Lietuvoje netaikytą nervų transpozicijos metodą.
Gydytojas M. Udrys paaiškino, kad operacijos metu iš sveiko vidurinio nervo, kuris atsakingas už plaštakos lenkimą, mažiausiai funkciškai reikšmingos šakos buvo perkeltos į svarbiausias neveikiančio stipininio nervo šakas. Nervui atauginėjant atsinaujins impulsai į tiesiamuosius raumenis ir bus atkurtas riešo ir pirštų tiesimas. „Šios operacijos metu pažeisto nervo vientisumo neatkuriame. Raumenys, kurie buvo jo inervuojami, pradės gauti signalą iš kito nervo šakų“, – sako M. Udrys.
Operacijai atlikti reikėjo ne tik daug teorinio, bet ir praktinio pasiruošimo. Už tai M. Udrys ir P. Dobrovolskis yra dėkingi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui: „Net dvi tokias operacijas atlikome prozektoriume – operavome medicinos mokslui kūnus paaukojusių donorų rankas.”
Po tokios operacijos pirmųjų judesių galima tikėtis po 6 mėnesių, o visiško rankos funkcijos atsigavimo – po 12 mėnesių. Gijimo metu regeneruoja ne tik nervinės skaidulos, bet turi persitvarkyti ir ryšiai galvos smegenyse, nes pasikeičia skaidulų inervuojami raumenys ir judesiai. Dėl to labai svarbu, kad pacientas būtų motyvuotas ir suprastų atliekamos operacijos principus. „Mūsų pacientas informuotas labai gerai, juokaujame, kad jis pats jau beveik yra medikas“, – sako P. Dobrovolskis.
Pacientas Andžejus iš Šalčininkų rajono sako, kad nors dar anksti kalbėti apie galutinius operacijos rezultatus, tačiau jokio diskomforto nejaučiantis: „Jau dabar džiaugiuosi, kad galiu gyventi be įtvaro. Po naviko pašalinimo operacijos buvo liūdnas laikotarpis – būdamas dešiniarankis negalėjau valdyti dominuojančios rankos. Buvau išsamiai supažindintas su siūlomu nauju gydymo metodu. Tai, kad atsiras galimybė valdyti ranką kaip anksčiau – palaikė morališkai. Po operacijos nubudau su viltimi, kad viskas bus gerai. Esu dėkingas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriui, operavusiems gydytojams už išsamius paaiškinimus apie operaciją, už dėmesingą ir pagarbų požiūrį į pacientą, už priežiūrą pooperaciniu laikotarpiu.“
Apibendrindamas atliktą operaciją gydytojas doc. dr. Mindaugas Minderis teigia, jog tai yra tarsi naujas plastinės chirurgijos pasaulis, kai rankos judesių atnaujinimo siekiama tokiu būdu: „Ši operacija yra didelio pasididžiavimo verta naujovė.”
