Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atlikta gyvo donoro inksto paėmimo operacija panaudojant robotinę sistemą.
„Robotinė sistema – šiuolaikiškiausia technologija chirurgijoje. Siekdami apsaugoti jautrią pacientų grupę, t. y. gyvuosius donorus, dovanojančius inkstą savo artimiesiems, jiems skiriame ypatingą dėmesį ir pritaikėme tai, ką turime geriausio,“ – sako Urologijos centro gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas.
Gyvieji donorai, dovanoję inkstą savo artimajam, skirtumo tarp laparoskopinės ir robotine sistema asistuojančios operacijos, tikrai nepajus: „Abiem metodais inksto paėmimo operacija atliekama per 4 mažus pjūvelius – pacientams pilvo srityje liks kelios mažos jų žymės. O chirurgui skirtumas šių operacijų yra didelis dėl ypač geros vaizdo kokybės ir galimybių inkstą donoro kūne pamatyti iš visų pusių, – pasakoja dr. A. Čekauskas. – Galėtume įvardinti inksto pašalinimo dėl onkologinės ligos su inksto paėmimo iš donoro operacija: pirmuoju atveju sustabdoma kraujotaka inkste ir turima daugiau laiko kitiems operacijos etapams. Donoro inksto paėmimo atveju inksto funkcija išlaikoma visos operacijos metu, kol inkstas paruošiamas išimti, jis negali būti pažeistas ir tik pačioje operacijos pabaigoje kraujotaka jame sustabdoma. Tuo metu inkstas per keletą minučių turi būti išimtas, praplautas specialiais tirpalais ir nuneštas į kitą operacinę transplantuoti.“
Organo paėmimo operacija užtruko iki 4 valandų, operacija vyko su bendrine nejautra. Po organo paėmimo operacijos vyko transplantacija. Abu pacientai po jų buvo gydomi ir prižiūrimi Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro I Intensyviosios terapijos skyriuje.
Inkstą dovanojo vyras savo žmonai
Suvalkietiškai kalbantis 47-erių Kastytis iš Šiaulių po operacijos praėjus parai buvo geros nuotaikos ir paklaustas, kaip jaučiasi, šypsojosi: „Ir iškart po operacijos, ir dabar jaučiuosi gerai. Kai pažadino po narkozės, pasakiau „labas rytas“, nors buvo nebe rytas, – įspūdžiais po operacijos dalinasi Kastytis. Paklaustas apie apsisprendimą dovanoti žmonai inkstą Kastytis sako, kad donorystei sutiko net nedvejodamas: „Net neabejojau – kai sužinojome, kad galimas toks gydymas – persodinti mano inkstą – labai norėjau, kad jis tiktų mediciniškai. Kito būdo padėti žmonai nebuvo, skaudu buvo žiūrėti į kasdien vartojamas saujas vaistų ir silpstančią jos sveikatą. Turime mažą vaiką, kuriam reikia ir mamos, ir tėčio.“ Pooperacinis laikotarpis buvo sklandus, o dėl skausmo – ar reikia vartoti medikamentus nuo jo, emocingai kalbantis Kastytis sako, kad skausmo nėra: „Net keista, kad tik šiokį tokį veržimo jausmą jaučiu ir matau pleistrus ant pilvo. Jei būtų galimybė, sutikčiau ir dar kartą tokiai operacijai. Džiaugiuosi, kad žmonai persodintas inkstas veikia.“Abiejų pacientų – tiek donoro, tiek recipientės, prieš transplantaciją sveikatos būklė buvo išsamiai ištirta įvairių specialybių medikų – ar saugu inkstą paimto iš donoro, ar pacientei transplantacija galima, ar vyro inkstas mediciniškai tinka žmonai, pavyzdžiui, ar suderinamos poros kraujo grupės, ar nėra pavojaus, kad persodintas inkstas bus greitai atmestas arba kad su juo bus pernešta infekcija. Gydytojų konsiliumui įvertinus ištyrimo rezultatus ir pritarus tokiai transplantacijai ji buvo atlikta panaudojant robotinę sistemą.
Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose robotinė chirurgija pradėta taikyti šių metų birželio pabaigoje ir sėkmingai diegiama urologijos, pilvo, krūtinės chirurgijos ir ginekologijos srityse.
Santaros klinikų robotinės chirurgijos pirmasis vadovas ir aktyvus jos vystytojas a. a. dr. Marius Petrulionis po šios operacijos ir apibendrindamas pirmuosius 5 darbo mėnesius yra sakęs, kad jau atlikta daugiau nei 60 operacijų, prioritetą skiriant onkologinėms operacijoms. Iki šiol daugiausiai atlikta robotinių prostatektomijos operacijų. Taip pat džiugina atliktų storosios žarnos onkologinių operacijų rezultatai, didėjantis operacijų, atliekamų dėl tarpuplaučio navikų, kepenų cistų, skaičius. Naudojant šią sistemą išvengiama atviros chirurginės operacijos, bei tai yra tinkama šiuolaikinė alternatyva labiau įprastoms laparoskopinėms operacijoms. Su robotinės chirurgijos įranga atliekamos operacijos siejamos su mažesne chirurgine trauma, mažesne komplikacijų rizika, pacientai gana greitai atsigauna po operacijų ir stiprėti bei sveikti yra greičiau išleidžiami į namus.
Nuo 2017 metų Santaros klinikose gyvo donoro inkstai paimami laparoskopu. Tokios operacijos privalumai akivaizdūs – trumpesnė pooperacinė gulėjimo trukmė, pacientai po tokių operacijų gali greičiau sugrįžti į aktyvų gyvenimą. „Mums be galo svarbu, kad kuo daugiau žmonių suprastų gyvosios donorystės svarbą bei naudą ir tuo pačiu tokiems donorams užtikrinti maksimaliai sveikatą tausojančias sąlygas,“ – sako gydytojas urologas dr. A. Čekauskas.
Gyvi inkstų donorai yra sveiki asmenys, kuriems sąmoningai atliekama didelė operacija, siekiant pagerinti kito asmens gerovę. Todėl labai svarbu užtikrinti kuo didesnį donoro saugumą šios procedūros metu. Pasak Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, gyvenimas su vienu inkstu gali turėti pasekmių visam gyvenimui, todėl gydytojai nefrologai labai atidžiai prižiūri donorus po operacijos: visą gyvenimą jiems reguliariai atliekami inksto veiklos tyrimai, stebimas kraujo spaudimo dydis ir kiti sveikatos rodikliai. Ir recipientė, ir jos donoras vyras yra dėkingi juos gydžiusiam ir prižiūrėjusiam personalui – Urologijos, Nefrologijos, Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro I Intensyviosios terapijos, I Anesteziologijos skyriaus medikams.
