Nekilnojamojo turto priežiūrai sutaupyti milijonai, šiuolaikiškus standartus atitinkančios darbo vietos, visuomenei ir paslaugų verslui miesto centre atvertos naujos galimybės – tokius uždavinius sprendžia A. Goštauto gatvėje plėtojamas didžiausias valstybės biurų projektas, kurį įgyvendina Turto bankas. Jo poveikis miestui neapsiribos vieno negyvybingo kvartalo konversija, mat valstybės institucijos atlaisvins apie 10 pastatų Vilniaus centre.

Mindaugas Kulbokas, tarptautinės NT paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse, atkreipia dėmesį, jog centralizuoto ministerijų komplekso idėja nėra nauja.

„Visą laiką su pavydu buvo žiūrima į efektyviai viešąją funkciją įgyvendinančių šalių pavyzdžius Osle, Taline, Kopenhagoje, Briuselyje, Miunchene ir pasvarstoma idėja Vilniuje kurti centralizuotą ministerijų bei įstaigų būstinę. Sprendimas šiam tikslui panaudoti jau atitarnavusius ir nenaudojamus pastatus A. Goštauto kvartale yra geras efektyvumo bei socialiai atsakingos pastatų tvarkybos pavyzdys. Beje, pirmieji konversijos A. Goštauto gatvėje ėmėsi verslas – bendrovė „Vastint“ 2016 m. vietoje seno neefektyvaus pastato išplėtojo modernų verslo centrą, kur įsikūrė pirmasis „Danske Bank“ IT paslaugų centras ir kuris pirmasis Baltijos šalyse įvertintas „LEED Platinum“ tvarumo buvo sertifikuotas”, – primena M. Kulbokas.

Valstybės įmonės Turto banko vykdomas A.Goštauto kvartalo pertvarkymas į centralizuotą ministerijų būstinę yra didžiausias valstybės įgyvendinamas biurų projektas – 2,7 ha ploto teritorijoje tarp A. Goštauto, Lukiškių, Mečetės ir Geležinio vilko gatvių, vietoje penkių nusidėvėjusių pastatų bus sukurta 73 tūkst. kv. m. ploto modernių administracinių patalpų. Didžioji dalis naujojo komplekso teritorijos bus atvira visuomenei, pirmieji pastatų aukštai numatyti paslaugų verslams.

„Labai svarbi šios miesto vietos sąsaja su centrine dalimi, o ji šiuo metu menkai išnaudojama. Kvartalo vizija turi įkvėpti toliau plėtoti šią miesto dalį apimant ir Lukiškių kalėjimo teritoriją, ir Seimo grunto aikštelės vietą, ir neabejotinai sustiprinti dalies Gedimino prospekto patrauklumą – šiuo metu funkcionaliai, taip pat pagal pėsčiųjų srautą ir gyvybingumą visą parą tikrąja centrine dalimi galima laikyti Gedimino prospekto dalį nuo Katedros aiškės iki sankryžos su Vilniaus gatve, bei pastarosios atkarpą iki Islandijos gatvės. Pėsčiųjų srautas per parą šioje atkarpoje siekia apie 65 tūkst., toliau jis krenta iki maždaug 40 tūkst., o Gedimino atkarpa artėjant prie Seimo yra menkai aktyvi ir turi didelį potencialą, kurį konversijos projektas padės atverti“, – teigia NT specialistas.

Mažiau baimių – daugiau vertės visuomenei

2028 m. užbaigus A. Goštauto kvartalo konversiją, čia įsikursiančios ministerijos atlaisvins 9-10 pastatų, kurių dauguma yra greta Gedimino prospekto. Pasak M. Kulboko, šis turtas tikrai gali sudominti NT plėtotojus – ministerijų pastatų vietoje tikėtina sulaukti būsto, viešbučių, administracinės paskirties projektų. Kiekvienas pastatas galimai turėtų ir paslaugų paskirties patalpų.

„Nekilnojamojo turto daugiafunkciškumas yra būtina prielaida sėkmingai miesto centro plėtrai. Vis dėlto šiuo atveju svarbu koncentruotis į turto pardavimo procesus  – kaip valstybei gauti maksimalią naudą iš šio NT, o paskirties klausimą geriau palikti spręsti naujiems turto savininkams. Patirtis rodo, kad tai pats efektyviausias būdas“, – kalba „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse.

Jis primena buvusio centrinio pašto skyriaus pardavimo bei konversijos procesą. Pastatas Gedimino prospekte buvo pritaikytas ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui, nors organizuojant viešą turto pardavimo aukcioną, vis pasigirsdavo nuogąstavimų, kad parduotas pastatas taps uždaru ir tenkins tik ribotos žmonių grupės interesus, buvo net svarstoma, kad jis gali tapti kokio labai turtingo žmogaus privačia valda.

„Dabar galima drąsiai teigti, kad tai vienas iš geriausių pavyzdžių, kai buvęs viešo naudojimo pastatas, parduotas aukcione ir įgavo naują paskirtį bei gyvenimą.  Pardavimo procese ir viešo aukciono metu šio NT kaina kilo gana ženkliai, o laimėjęs aukciono dalyvis pritaikė pastatą universiteto poreikiams ir jame šiuo metu vyksta ne tik ugdymo procesas, bet ir viešos paskaitos, pristatymai , kita veikla skirta plačiai visuomenei“, – pasakoja M. Kulbokas.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad siekiant sukatyvinti kurią nors miesto dalį – kad ji būtų gyva ne vien darbo valandomis, bet ir vakarais bei savaitgaliais, reikia daugiau būsto funkcijos pastatų. Todėl labai tikėna, kad kai kurios dabartinės ministerijų būstinės vėliau taps gyvenamisiais pastatais.

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

12 skaitytojai (-ų) įvertino

Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami VIDEO

Susiję straipsniai

Reklama

Ar iš Lietuvos oro uostų brangu skristi atostogauti?

Welcome Back!

Login to your account below

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Add New Playlist