Artėjant Trijų Karalių šventei Valdovų rūmų muziejaus archeologai primena, kad Lietuvoje pirmosios Trijų Karalių apsilankymo Betliejuje scenos mus pasiekia iš XV a. vidurio – archeologams tiriant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritoriją buvo rasti net kelių Tris Karalius vaizduojančių koklių fragmentai.
„Gal tokių vaizdavimų būta ir anksčiau, bet rastieji Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos krosnis puošę kokliai sukurti praėjus tik kiek daugiau nei pusšimčiui metų nuo visuotinio Lietuvos krikšto. Todėl tikėtina, kad šie siužetai iš tikrųjų yra vieni pirmųjų pagamintų čia pat, Vilniuje“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vedėjas, archeologas Gintautas Striška.
Pasak archeologo, šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikiančioje parodoje „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ eksponuojami kelių Tris Karalius vaizduojančių koklių fragmentai. Viename koklyje Trijų Karalių figūros pavaizduotos labai simboliškai – vienas karalius viso ūgio, o kitų dviejų – tik karūnomis puoštos galvos. Kito koklio siužetą pavyko atkurti tik pasitelkus kaimyninių šalių archeologinius radinius.
„Vieną iš siužetų atkurti buvo sunkiau, – pasakoja G. Striška. – Dviejuose balto molio gelsvos spalvos glazūra dengtuose koklio fragmentuose vaizduojama penkiaspyglė žvaigždė ir sėdinti, klostuotą ilgą rūbą vilkinti moteris, kurios galva puošta karūna, o rankoje ji laiko kūdikėlį. Nors didesnės koklio dalies nerasta, tačiau visą siužetą atpažinome palyginę su Žemutiniame Jankove (kaimas netoli Gniezno, Lenkija) aptiktu analogišku XV a. kokliu. Iš Lenkijoje išlikusio koklio siužeto paaiškėjo, kad Vilniuje rastame Gotikos epocha datuojamame koklyje vaizduojama Trijų Karalių apsilankymo Betliejuje ir gimusio Kūdikėlio pagarbinimo scena, o vilnietiško koklio fragmente matoma moteris – tai sėdinčios ir Kūdikėlį rankose laikančios Švč. Mergelės Marijos atvaizdas.“
Trijų Rytų išminčių apsilankymas Betliejuje minimas Evangelijoje pagal Matą. Viduramžiais išminčiai virto karaliais ir gavo Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardus. Ant Vilniuje aptiktų koklių išminčiai jau vaizduojami su karūnomis. Merkelis, pagerbdamas Kristaus dieviškumą, dovanojo smilkalus, simbolizuojančius šventumą, išmintį ir dieviškąją palaimą, juodaodis Baltazaras – mirą, skirtą ligoms ir žaizdoms gydyti bei senėjimui stabdyti, kūnams balzamuoti, o priešais Kūdikėlį klūpintis barzdotas ir pražilęs Kasparas – auksą, simbolizuojantį garbę, turtus ir galią.
Vilniuje buvo surasta ir kita matrica atspaustų Trijų Karalių apsilankymo Betliejuje gotikinių koklių. Juos archeologai aptiko buvusios Vyskupų rezidencijos (dab. Prezidentūra) bei Dominikonų g. 4 aplinkoje.
Valdovų rūmų teritorijoje rastus koklius su Trimis Karaliais ir kitus, pagamintus beveik prieš 600 metų bei priskiriamus Gotikos epochai, galima apžiūrėti Valdovų rūmų muziejuje iki 2024 m. balandžio 28 d. vyksiančioje parodoje „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“. Regos negalią turintiems lankytojams specialiai sukurta koklių pavyzdžių, kuriuos galima lytėti, o pasakojimas apie juos pateiktas Brailio raštu.
