Vilniaus vyskupas Lietuvoje laikytas antru ar trečiu asmeniu pagal svarbumą.
Nenuostabu, kad kai kurie mano, jog Jogaila Vilniaus vyskupui gyventi atidavė ne bet ką, bet savo rezidenciją, kurioje, greičiausiai, rezidavo ir jo tėvas Algirdas. Šiandien šios rezidencijos kontūrus galima rasti prie dab. Vilniaus katedros varpinės.
Vilniaus vyskupai šia rezidencija naudojosi iki pat 1536 metų. Vėliau persikelia kitur, į dab. Prezidentūros vietą. Senieji vyskupų rūmai ir toliau liko, jie naudoti įvairiomis paskirtimis dar 300 metų.
Prisidengiant labai keistu kariniu tikslu, miesto centre pastatyti „fortą“, 1832 metais Senieji Vyskupų rūmai buvo nušluoti, o palei Vilniaus katedros pietinį kraštą įrengtas atviras apšaudymo laukas, esplanada.
Minint Lietuvos prijungimą prie Rusijos šimtmetį, nuspręsta visu uolumu įgyvendinti „sanitarinius reikalavimus“ ir jau nebenaudojamą esplanadą paversti skveru / miesto aikšte, kurioje stovėtų paminklas imperatorei Jekaterinai II.
Dėl „nepalankių sąlygų“ tai pavyko įgyvendinti tik 1904 metais. Ant paminklo Jekaterinai II puikavosi užrašas „grąžinau, kas buvo atplėšta“ (rus. отторженная возвратихъ) bei trys Abiejų Tautų Respublikos padalijimo datos: 1772, 1793 ir 1795 metai.
Taip buvo įtvirtinta dab. Katedros aikštės, kaip „miesto erdvės“, istorija ir priverstinai stengtasi užbaigti šios erdvės, kaip Vilniaus pilių, istoriją.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos informacija
