Šv. Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m., pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje.Tai viena iš pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių, su prie jos buvusia medine Šv. Lozoriaus vardo špitole. Šioje Rūdninkų priemiesčio vietoje buvo laidojamos maro ir badmečio aukos. Statybos iniciatorius buvo jėzuitas kun. Simonas Visockis, darbams finansuoti organizavęs tarp miestiečių lėšų rinkliavą. Bažnyčia įrengta gana sparčiai: jau 1604 m. joje vyko šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės. Visi iškilmingi karalių, kunigaikščių, karvedžių sutikimai prasidėdavo nuo šios bažnyčios, toliau eidavo Rūdninkų gatve ir tik tada pasiekdavo Rotušę, Valdovų rūmus, Vilniaus Katedrą. Tai buvo simboliniai Vilniaus vartai – visų iškilmių pradžia Viduramžiais.
1612 m. miestiečiai Andrijonas ir Emarcijona Viežbickiai savo lėšomis atstatė naują, jau mūrinę špitolę, numatytą 24 ligoniams, ir įrengė joje 3 koplyčias. Per 1655 metų karą bažnyčia nukentėjo nuo gaisro, o špitolė buvo sugriauta. Pastaroji buvo atstatyta tik 1673 m. 1715 m. Vilniaus vyskupas K. K. Bžostovskis Šv. Stepono bažnyčią atidavė savo įkurtai ligonius slaugančiai rokitų vienuolijai. Vyskupo paskirtas ir pirmasis vienuolyno viršininkas (Vyresnysis brolis) – kun. Karolis Liutkevičius, Šv. Stepono bažnyčios klebonas. 1717 m. prie bažnyčios pristatyta Šv. Roko koplyčia vienuoliams, bažnyčia atnaujinta, Šv. Lozoriaus špitolė praplėsta.
1752 m. bažnyčią perėmė Marijos gyvenimo kongregacijos seserys (marijavitės). Dar 1737 m. rugsėjo 5 d. popiežiaus Klemenso XII leidimu buvo įsteigtas ir ant špitolės sklypo joms pastatytas pusiau medinis, pusiau mūrinis vienuolynas.
1864 m. gruodžio 12 d. caro įsaku marijavičių vienuolynas buvo uždarytas, pastatai pritaikyti kalėjimui, o vienuolės perkeltos į benediktinių vienuolyną prie Šv. Kotrynos bažnyčios.
Rusų valdžiai pašalinus vienuoles ir čia veikė iki 1914 m. Centrinis bažnyčios įėjimas atsidūrė kalėjimo teritorijoje, todėl buvo užmūrytas. 1914 m., statant naują kalėjimo tvorą buvo smarkiai apgadinta Šv. Roko koplyčia, kurios viduje buvo natūralaus dydžio Šv. Roko skulptūra.
1926 m. joje įsikūrė akmenskaldžiai, o prie bažnyčios buvusių kapinių vietoje atsirado statybos aikštelė. Oficialiai šios kapinės buvo uždarytos jau 1865 m., tačiau juose išliko daug Vilniaus universiteto profesorių (Vilniaus vysk. sufraganas ir profesorius Dovidas Pilchovskis, medicinos profesorius Mikalojus Regneris, Vilniaus Dvasinės Akademijos profesorius Angelas Daugirdas) ir kitų žymių žmonių (bažnyčios sienoje įmūryta paminklinė lenta garsiam architektui Laurynui Gucevičiui) kapų, XIX a. statytos katakombos.
Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia buvo dar labiau apgriauta, o jau 1948 m., šalimais pastačius plytelių cechą, ji buvo paversta sandėliu. Šventorius buvo išasfaltuotas ir aptvertas metaline tvora. Nuo 1975 – 1976 m. neveikianti bažnyčia perduota Vilniaus Jaunimo teatrui.
Šv. Stepono bažnyčia ─ vienintelė renesansinė bažnyčia Vilniuje, kurią puošia dar XVII amžių menantis sgrafito tinkas. Sgrafitas (it. – „raižytas“) yra sienų tapybos dekoravimo technika, kai ant gruntuoto paviršiaus dedami keli skirting spalvų tinko sluoksniai. Sgrafito tinko skiedinys yra maišomas su anglimi, taip išgaunant tamsią spalvą, kuri puošybos elementuose sudaro kontrastą. Sgrafito ornamentinis frizas yra išgaunamas ant išdžiūvusio, su anglimi sumaišyto tinko tepant šviesų tinką. Jam dar nespėjus sukietėti, specialios technologijos pagalba išpjaustomas ornamentas, ─ taip išgaunamas spalvotas reljefinis piešinys.
Statybų iniciatorius ─ jėzuitų kunigas Simonas Visockis. 1715 m. bažnyčia atiduota vienuolių rokitų globai. Prie bažnyčios jie pristatė savo globėjo Šv. Roko koplyčią. Po 20 metų popiežiaus Benedikto XIV privilegijos pagrindu įkurta sąjunga Švč. Marijos garbei, peraugusi į Marijavičių (Maria Vitae) vienuolyną. Pusiau mūriniai, pusiau mediniai vienuolyno namai buvo pastatyti prie bažnyčios. 1926 m. bažnyčioje įsikūrė akmenskaldžiai, o šalia jos esančios kapinės buvo paverstos statybų aikštele. Sovietiniais metais joje buvo įkurtas gamyklos cechas, sandėliuotos medžiagos… 1975 – 1976 m. Šv. Stepono bažnyčios pastatas perduotas Vilniaus Jaunimo teatrui.
Šv. Stepono bažnyčia – vėlyvojo Renesanso pastatas. Pirmasis jos siluetas su bokštu matomas kartografo, LDK karo inžinieriaus Frydricho Getkanto 1648 m. sudarytame Vilniaus gynybinių įtvirtinimų plane. Visa bažnyčia, išskyrus zakristiją ir laiptų bokštelį prie jos, buvo tinkuota Renesansui būdingu tamsiai pilku tinku su malta anglimi, o frizai dekoruoti sgrafito technika. Iš kitų miesto bažnyčių ji taip pat išsiskiria fasadų dekoro manieristinėmis formomis.
Šv. Steponas, kurio šventė gruodžio 26 d., buvo pirmu krikščionių šventuoju kankiniu. Šventasis gyveno I amžiaus pradžioje ir buvo vienas iš septynių diakonų, kuriuos Jeruzalėje apaštalai paskyrė labdaringiems darbams. Už piktažodžiavimą prieš Dievą ir Mozę, jis buvo nuvestas į sinedrioną, kur Šv. Steponas apkaltino žydus Dievo Sūnaus nužudymu ir už tai buvo užmestas akmenimis.
Informaciją parengė: VilniusGO.lt
Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su daugiau nei 500 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė neapsiriboja tik gerai žinomomis vietomis, bet supažindina ir su kitais ne mažiau svarbiais, tačiau mažiau žinomais objektais, esančiais toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“ galite atsisiųsti iš Google Play ir AppStore.
