Neatrastas Vilnius

(Ne)atrastas Vilnius: Sapieginės pažintinis takas

Pavilnių regioniniame parke įsikūręs Sapieginės pažintinis takas. Ši trasa vingiuoja per Antakalnio miškus ir išsiskiria Šveicarijos erozinių kalvynų kraštovaizdžiu. Trasos ilgis – 5,25 km. Danga – žvyruoti, sutvirtinti takai. Šiame pažintiniame take galite aplankyti gynybinius įtvirtinimus – Antakalnio bunkerius bei šikšnosparnių žiemavietes juose, Sapieginės erozinį atragį, Šveicarijos erozinį atragį, Pavilnių kalvynus, iškartų erozinį kalvyną.

Šio parko reljefą suformavo ledynai, todėl čia galima išvysti daug unikalių gamtos vaizdų pradedant įvairiausiomis keteromis ir gūbriais ir baigiant eroziniais kalvynais. Patariama savo pažintinę kelionę pradėti nuo Žolynų gatvės, kur galima patogiai palikti automobilį stovėjimo aikštelėje. Žygiuojant nuo Žolyno gatvės link bunkerių yra graži vaikų žaidimo aikštelė.

Sapieginės pažintinis poilsio takas vingiuoja miškinga vietove, besijungiančia su kadaise buvusiu didžiausiu ir, ko gero, seniausiu Vilniuje Sapieginės parku. Aplinkinės žemės su kalvomis, raguvomis, šlaitais ir slėniais, kaip ir pagoniškos šventyklos vietoje XVII a. pastatyti kunigaikščių rūmai, priklausė garsiai Lietuvos didikų giminei – Sapiegoms. Iš čia – ir vietovės pavadinimas. Net dabartinės Šilo ir Žolyno gatvės, nutiestos gilių ir plačių raguvų dugnuose, kadaise vadintos Sapiegų grioviais. Kalvotos vietos buvo naudojamos vandeniui kaupti: iki šių dienų išlikęs Sapiegų laikų vandens rinkimo sistemos statinys.

 

Vienos sudėtingiausių reljefo formų yra maždaug prieš 13 tūkstančių metų ledyno suformuoti eroziniai atragiai. Tai ilgos, vingiuotos, stačiašlaitės buvusio žemės paviršiaus liekanos, esančios tarp gilių raguvų, slėnių, kuriuos išgraužė senovėje tekėję vandens srautai. Sapieginės erozinis atragis – natūraliausias ir aukščiausias iš keturių atragių, esančių Pavilnių regioniniame parke. Jis tęsiasi daugiau nei vieną kilometrą greta Šilo gatvės. Atragio aukštis – 53 m, o virš jūros lygio jis iškyla net 203 metrus. Sapieginės atragio viduje dunkso tarpukariu Vilniuje kurtos gynybinių įrenginių sistemos liekanos – požeminiai bunkeriai, naudoti kaip slėptuvės ar karo amunicijos sandėliai.

Pavilnių regioniniame parke, kaip ir aplink visą Vilnių, yra nemažai gynybinių įrenginių liekanų. Vienų būta įrengtų virš žemės, kitų – po kalnais, net kelių aukštų, yra ir ilgų tunelių. Šie gynybiniai įrenginiai – tai tipiškas karo, tiksliau – ruošimosi karui, reliktas. Lenkijai okupavus Vilnių ir bijantis Rytų kaimyno, buvo planuota Vilnių paversti modernia tvirtove. Per karą ir vėliau bunkeriai buvo naudojami kaip slėptuvės ar sandėliai. Pačius įdomiausius Antakalnio požemius sudaro penki bunkeriai su dešimčia įeigų. Vienas jų – dviaukštis. Netoli požemių likęs akmenimis grįstas kelias – grindinys, būta ir siaurojo geležinkelio bėgių. Šiuo metu gynybiniuose įtvirtinimuose karaliauja šikšnosparniai.

Šikšnosparniai – tai vieninteliai žinduoliai, kurie gali skraidyti. Jie nesugeba vaikščioti ar stovėti, nes kojos ir pėdos yra per silpnos. Dalis Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių žiemoti migruoja į šiltesnius kraštus, kiti lieka Lietuvoje ir įsikuria tuneliuose, rūsiuose, bunkeriuose – kur yra teigiama temperatūra, atitinkamas drėgnumas, nėra skersvėjo. Pavilnių regioninio parko Šilo g. bunkeriuose žiemoja 7 rūšys šikšnosparnių. Šie šikšnosparniai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, įtraukti į Europos Sąjungos Buveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašą.

 

Maždaug prieš 13 tūkstančių metų susiformavęs Šveicarijos erozinis atragis – ilga, vingiuota buvusio žemės paviršiaus liekana, esanti tarp gilių raguvų, slėnių, kuriuos išgraužė senovėje tekėję ledyno tirpsmo vandenys. Jis driekiasi palei Žolyno gatvę, pamažu žemėdamas Antakalnio gatvės link. Aukščiausia atragio vieta yra ties Vilniaus kraujo centru – 53 m, absoliutus aukštis virš jūros lygio siekia 185 metrus. Atragio nugara galima nukeliauti beveik kilometrą, jo pietiniame šlaite dunkso gynybinių įrenginių – tarpukario Vilniuje kurtos gynybos sistemos – liekanos. Vilniaus Šveicarija garsėja kaip slidininkų mėgstama vieta.

Pavilnių regioniniame parke ant aukštų kalvų yra daug puikių regyklų. Nuo jų galima grožėtis erozinių kalvynų ir sostinės vaizdais, stebėti miesto ir gamtos sandūrą. Išskirtinė sostinės ir Ribiškių kalvų panorama atsiveria nuo Liepkalnio ir Gurių regyklų, Iškartų kalvynų, Šveicarijos erozinio atragio panorama – nuo Rokantiškių regyklos, Vilnios slėnio – nuo Pūčkorių atodangos.
Net dabartinės Šilo ir Žolyno gatvės, kadaise vadintos Sapiegų grioviais, yra nutiestos gilių ir plačių raguvų dugnuose.

Informaciją parengė: VilniusGO.lt

 

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
13 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
1 Komentaras
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
pasiklydę vertime
pasiklydę vertime
11 mėnesius

cognitive path? Nejuokinkit. Gal nature walk/hiking trail ar educational path

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button