Neatrastas Vilnius

Ar žinote, kad sostinėje gyvena ir nykštukai?

Vilniaus gatvėje, priešais labdarybės draugijos pastatą su sparnuotais liūtais, esančiame name dabar – įrengtas prabangus verslo centras, o jo įėjimą saugo keturi barzdoti metaliniai nykštukai su užrašais „Rok 1897“. Du prie vartų kampų Vilniaus gatvėje, o kiti du – už stiklinių durų vidiniame kieme. Visi jie restauruoti, informacijos ar 1897 m. datos ant jų nurodo namo rekonstrukcijos datą, ar žymi pačių bromsargių gamybos metus tikslios nėra. Nykštukai – dekoratyvinė forma įtaisų namo kampams apsaugoti, kad jo transporto priemonė – vežimas, karieta ar automobilis nenudaužytų. Nykštukai yra tik pastato dekoro elementai. „Paminklų sąvadas“ apibūdina kampinį Vilniaus/Islandijos gatvių pastatą, kuriame minima, kad korintiniuose kapiteliuose įkomponuotos fantastinės galvos, įvažiavimo angą puošia metalinės nykštukų figūros.

XVI-XVIII a. vilniečiai vartasargius įsirengdavo norėdami išvengti nekviestų svečių – bajorų viešnagės, kuriuos jie privalėdavo apgyvendinti. Vieni panašūs, o kiti šiek tiek skirtingi nykštukai rasti ir Varšuvoje, Lodzėje bei kitur, kurių suskaičiuota 20. Tiksliai nėra aišku kas pagamino šiuos nykštukus, kokioje liejykloje jie lieti. Manoma, kad Vilniaus nykštukai galėjo būti išlieti Jonavos liejykloje arba S. Weigto (Lodzėje) mašinų fabrike. Skaičiuojama, kad Vilniaus gatvėse yra net šešiolika vietų kur juos galima pamatyti vartasargius (bromsargius). Jie pakankamai vienodi: dominuoja 0,5-1 m aukščio apvalūs stulpeliai, pastatyti abiejuose vartų pusėse, dažniausiai priglausti prie kampų arba įleisti į sienas. Kai kurie iš jų visiškai lygūs, kiti su grioveliais, jų viršūnės dažniausiai nusklembtos arba suapvalintos.

Vilniaus ir Islandijos gatvių kampe stovi namas. 1764 m. šioje vietoje pastatytas pirmas mūrinis pastatas iki mūsų dienų neišliko. XIX a. vid. dviaukštis pastatas, nuo 1857 m. priklausęs K. Jelenskiui, istoriografiniuose šaltiniuose vadinamas Solomono Minkovskio, nes nuo 1897-1899 m. priklausęs S. Minkovskiui, kuris namą rekonstravo ir jis tapo triaukštis, su keturaukščiu kiemo korpusu. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad statyboms vadovavo architektas Konstantinas Korojedovas. Populiarioje literatūroje namas vadinamas – tiesiog aferistės Epštein namu, nes Lietuvai atgavus nepriklausomybę, teises į šį pastatą pareiškė Kanados pilietė Regina Epštein-Paul. 1993 m. R. Epštein-Paul pardavė namą verslininkui iš Gruzijos Valerijui Gelašviui. Iš jo pastatą nusipirko dabartiniai jo savininkai broliai verslininkai iš Rusijos Sergejus ir Nikolajus Sarkosivai.

 

Informaciją parengė: VilniusGO.lt

Mobilioji aplikacija „VilniusGO“ supažindina su 300 kultūrinių, istorinių ir gamtinių Vilniaus miesto objektų. Programėlė apsiriboja ne tik gerai žinomais objektais, bet populiarina ir kitus ne mažiau svarbius, tačiau  mažiau žinomus objektus, esančius toliau nuo miesto centro. Mobiliąją programėlę „VilniusGO“  gali atsisiųsti iš Google Play ir iTunes.

Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
21 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

 

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button