Vilniaus rinka

VKJ biokuro katilus iki 2023-ųjų pirmojo ketvirčio už 30 mln. eurų įrengs „Valmet“

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro katilų sistemas už 30 mln. eurų įrengs konkursą laimėjusi Suomijos biokuro katilų gamintoja „Valmet“. Planuojama, kad jėgainė bandomuoju režimu pradės veikti kitų metų pradžioje. Iki šiol skelbta, kad ji pradės veikti šių metų pabaigoje. 

Sutartis su bendrove pasirašyta balandžio 27-ąją, pagal ją suomiai atliks biokuro katilų, dūmų valymo ir kondensacinių ekonomaizerių sistemų tiekimo, montavimo ir derinimo darbus, pranešė „Ignitis grupė“.

„Pasirašėme vieną svarbiausių ir kritiškiausių sutarčių Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro projektui. Dėsime visas pastangas, kad darbai būtų baigti kuo anksčiau artėjantį šildymo sezoną, tačiau suprantame, kad karas Ukrainoje kelia iššūkių ir rangovams“, – pranešime teigė VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas.

 

„Valmet“ taip pat apmokys jėgainės personalą ir parengs instrukcijas. Manoma, jog jėgainė veiklą pradės kitų metų pirmąjį ketvirtį, sako bendrovės atstovė.

„Planuojame, kad jėgainė bandomuoju režimu pradės dirbti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Visgi, reikia turėti omenyje, kad geopolitinė krizė ir karas Ukrainoje veikia tiekimo grandines bei kelia iššūkių statybų projektams visoje Europoje“, – sakė „Valmet“ Energetikos verslo padalinio katilų rekonstrukcijos ir konversijos direktorė Niina Ollikka (Nina Olika).

2020 metų rudenį VKJ vienašališkai nutraukė sutartį su buvusia pagrindine rangove – didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, nes ši dėl restruktūrizacijos tapo nepajėgi įgyvendinti projekto. Po to „Ignitis grupė“ skelbė atskirų darbų rangovų konkursus.  

 

2020 metų lapkritį jėgainė pradėjo tiekti šilumą iš komunalinių atliekų –  jų bus sudeginama apie 160 tūkst. tonų, o pastačius ir biokuro įrenginius planuoja deginti apie 500 tūkst. tonų biokuro per metus.

Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 megavatų (iš jų apie 70 MW iš biomasės), o šiluminė galia – apie 230 MW (apie 170 MW iš biomasės).

Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja maždaug metus. Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.  

 
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!
8 skaitytojai (-ų) įvertino
Iki šiol nėra įvertinimų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Užsisakyti komentarų pranešimus
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
naujausius
seniausius labiausi vertinti
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Vytautas
Vytautas
14 dienas (-ų)

Šou tęsiasi… Net smagu jau stebėti šią klounadą.

Jonas
Jonas
14 dienas (-ų)

Kažkas labai nenori, kad ji pradėtų veikti ankščiau…

Rekomenduojamas VIDEO
Back to top button