Šylant klimatui vis daugiau pietų kraštų gyventojų renkasi atostogauti šiauriau esančiose vietose.
Socialiniame tinkle banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pateikė šalčiausių ir šilčiausių sostinių TOP 10. Jis taip pat savo pranešime pristato, kas laukia Lietuvos ir lietuvių, kai klimatas šiltės dar sparčiau.
„Lietuvoje klimatas yra vienas šalčiausių pasaulyje, o Vilnius patenka tarp 10 šalčiausių pasaulio sostinių (žr. lentelę). Vidutinė metinė temperatūra Vilniuje tesiekia 7,3 laipsnius šilumos. Tikra atgaiva, lyginant su karščiausia pasaulio sostine Chartumu, kurioje vidutinė metinė temperatūra siekia net 30,4 laipsnius”, – rašo Žygimantas Mauricas.
Ekonomistas pažymi tai, jog atėjus kelioms karštesnėms dienoms, lietuviai dažnai pradeda skųstis dėl per didelio „karščio” ir pradeda „alpti” temperatūrai dienomis pakilus iki ~30 laipsnių.
„Bet štai kur paradoksas: tie patys nuo lietuviškos vasaros „karščio” alpstantys lietuviai masiškai veržiasi atostogauti (o pastaruoju metu – ir gyventi) į šiltesnes pasaulio šalis. Atvykę į jas, jie nuo karščio nebealpsta, o kaip tik džiaugiasi >30 laipsnių šiluma visą dieną gulėdami saulės atokaitoje. Šalia jų saulės atokaitoje guli ir estai (kurie Estijoje alpsta jau nuo 24 laipsnių „karščio“), airiai (kurie Airijoje alpsta jau nuo 22 laipsnių „karščio“) ir islandai (kurie Islandijoje alpsta jau nuo 20 laipsnių „karščio“). Visus juos vienija tai, kad nuvykę į Tailandą, Maldyvus, Seišelius, Turkiją, Graikiją ar Ispaniją – jie nebealpsta net ir nuo >30 laipsnių karščio (ir ne tik nuvykę atostogų, bet ir persikėlę gyventi)”, – rašo Žygimantas Mauricas.
„Dėl žmogaus veiklos (dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų) šylantis klimatas laužys kaulus vis didesniam skaičiui pasaulio žmonių, tačiau šaltojoje Lietuvoje gyvenantiems lietuviams šiluma, tikėtina, vis dar nelaužys kaulų* (priešingai nei šilčiausiuose pasaulio miestuose pvz. Chartume). Net ir paties pesimistiškiausio klimato kaitos scenarijaus atveju (SSP5) Lietuvoje 2100 metais galime tikėtis 4-5 laipsniais šiltesnio klimato – tokiu atveju, vidutinė metinė temperatūra Vilniuje taptų panaši į šiuo metu esančią Vienoje, Budapešte ar Zagrebe. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju (SSP2), vidutinė temperatūra iki 2100 metų pakiltų ~2 laipsniais, tad Vilniuje klimatas taptų panašus kaip Krokuvoje. Nieko dramatiško. Iš tiesų klimato atšalimas, o ne atšilimas, Lietuvai būtų prastesnis scenarijus pvz. paskutinio ledynmečio metu (prieš 20 tūkstančių metų), pasaulinė temperatūra buvo ~5-6 laipsniais mažesnė nei dabar. Priminsiu, kad tuo metu didžiąją dalį Lietuvos dengė ledynai, o Lietuva iš esmės buvo negyvenama teritorija. Visgi, tai nereiškia, kad Lietuvai pasaulinis klimato atšilimas neturės neigiamo poveikio – šylantis klimatas gali paskatinti masinę gyventojų migraciją iš pietų į šiaurę (pvz. iš karštojo Chartumo į vėsiąją Europą), o taip pat turėti neigiamų pasekmių gyvajai gamtai, kuri gali nespėti prisitaikyti prie sparčiai šylančio bei vis nepastovesnio klimato (t.y. žmogus vos per kelias gali prisitaikyti išgyventi Lietuvoje, Ispanijoje ar Tailande, bet lietuviškas briedis neišgyventų nei Ispanijoje, nei Tailande)”, – priduria ekonomistas.
Žygimantas Mauricas pažymi, kad masinės gyventojų migracijos į Lietuvą dar teks palaukti, nes mūsų klimato zonoje kol kas kaulus laužo ne šiluma, o šaltis.
„Europos ir JAV gyventojai kol kas mielai keliasi iš šaltesnių valstybių/valstijų į šiltesnes. Pavyzdžiui, JAV gyventojai masiškai migruoja iš Šiaurinių valstijų (Niujorko, Ilinojaus) į Pietines valstijas (Floridą, Teksasą), o Europos gyventojai (ypač vyresnio amžiaus) – noriai keliasi gyventi į Pietų Europos šalis (jau nebe tik skandinavai, britai ir vokiečiai, bet ir CRE bei Baltijos šalių gyventojai). Lietuviai taip pat plūstelėjo į Pietų Europą (o jūs ar jau įsigijote būstą Ispanijoje?), o prie Afrikos krantų esančiose Kanarų salose gyventojai net išėjo į gatves, protestuodami dėl lietuvių invazijos, dėl kurios drastiškai sukilo būsto kainos”, – rašo Žygimantas Mauricas.
